Graikijos finansų ministras Giorgosas Papakonstantinou anksčiau yra pareiškęs, kad keturi stambiausi Graikijos bankai - „National Bank of Greece“, „EFG Eurobank“, „Alpha Bank“ ir „Piraeus Bank“ - gaus iš vyriausybės priėjimą prie 14 mlrd. eurų indėlių garantijų ir prie 3 mlrd. eurų obligacijų, kurios gali būti panaudotos kaip užstatas kredituojant komercinius bankus Europos centriniame banke.
Nurodytosios lėšos - tai likusios lėšos iš pirminio 28 mlrd. eurų paketo, kurį Graikijos vyriausybė skyrė bankams palaikyti 2008 m. rudenį.
Publikacijos apie lėšų nutekėjimą ketvirtadienį sukėlė bankų akcijų griūtį Atėnų akcijų biržoje. Stambiausio šalyje banko „National Bank of Greece“ akcijos atpigo 7,34 proc., „EFG Eurobank“ - 8,06 proc., „Alpha Bank“ - 7,42 proc., o „Piraeus Bank“ akcijos atpigo 5,66 procento.
Graikijos centrinio banko duomenimis, vien per šių metų sausį-vasarį iš bankų sąskaitų buvo paimta apie 10 mlrd. eurų - tai 4,5 proc. bendros indėlių sumos.
Tačiau stambiausių šalies bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė agentūrai, kad šie duomenys atspindi situaciją kovo pradžioje, o nuo tada padėtis stabilizavosi. Palankios įtakos bankams turėjo Europos Sąjungos sprendimas dėl galimybės suteikti finansinių sunkumų krečiamai Graikijai finansinę paramą.
Be to, ECB nusprendė priimti Graikijos obligacijas kaip savo paskolų užstatą iki 2011 metų, nepriklausomai nuo to, ar bus keičiamas šalies skolinimosi reitingas. Toks sprendimas palaikys ir Graikijos bankų, kurie pastaraisiais mėnesiais pastebimai sustiprino savo priklausomybę nuo pigių ECB paskolų, likvidumą.
Anot Graikijos bankininkų, nepanorusių skelbti savo pavardžių, iki 35 proc. lėšų nutekėjimo vyksta dėl to, kad juridiniai asmenys panaudoja savo bankų sąskaitas einamosioms išlaidoms apmokėti sunkmečio laikotarpiu. Būtent juridinių, o ne fizinių asmenų sąskaitose pastebimas smarkiausias lėšų sumažėjimas, pabrėžia Graikijos bankų atstovai.
Be to, 20-25 proc. lėšų nutekėjimo paaiškinama tuo, kad klientai nutarė investuoti į Graikijos valstybės vertybinius popierius, kurie šiuo metu euro zonoje yra rekordiniai pagal pajamingumą. Dar 15-20 proc. lėšų pervedama į Graikijos užsienio bankų skyrius, tačiau lėšos išlieka tų pačių bankų dispozicijoje kaip ir anksčiau, o jų pervedimas nekelia grėsmės likvidumui. Pagaliau dar apie 10 proc. lėšų nutekėjimą bankininkai aiškina tuo, kad fiziniai asmenys krizės laikotarpiu nusprendė dalį savo santaupų išgryninti ir tuo pačiu apsisaugoti nuo galimų kritinių situacijų.
Vis dėlto, rašo Atėnų laikraštis „Kathimerini“, pastaruoju metu iš tikrųjų padaugėjo atvejų, kai žmonės lėšas, laikomas bankuose, perkelia į bankų seifus, baimindamiesi bankų bankrotų ar Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir su tuo susijusio indėlių konvertavimo nacionaline valiuta. Nors šių scenarijų atmesti negalima, jie išlieka beveik neįmanomi, teigia laikraščio apžvalgininkai.