Šiuo metu yra penki potencialūs strateginiai investuotojai. Jų atstovai sausį buvo atvykę į Lietuvą, lankėsi būsimos atominės elektrinės aikštelėje, o iki šios savaitės pateikė savo atsiliepimus.
Bet energetikos ministras Arvydas Sekmokas, anksčiau žadėjęs įvardyti potencialius statytojus, vakar tai atsisakė padaryti.
Pasak jo, tolesniame konkurse liks tik tie pretendentai, kurie pateiks įpareigojančius pasiūlymus.
Alternatyvų – nedaug
Yra du variantai, kaip valstybė galėtų pasistatyti naują atominę elektrinę su minimaliu finansiniu įnašu. Vienas – garantuoti investuotojui didelę elektros supirkimo kainą, kitas – skolintis pinigų.
Kitų šalių patirtis rodo, kad investuotojas reikalaus elektros vartojimo garantijų, pavyzdžiui, pirkti elektrą už nustatytą kainą 20 ar daugiau metų. Bet tai Lietuvai vargu ar išdegs.
„Europos Sąjunga draudžia valstybėms narėms ilgam įsipareigoti pirkti elektrą nustatyta kaina iš vieno gamintojo. O Lietuva, neturėdama savo įnašo, kitos galimybės ir neturi“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino akademikas Jurgis Vilemas.
Kitas galimas scenarijus – būsimo statytojo paskola Lietuvai. Tačiau žinant dabartinius šalies finansinius įsipareigojimus, tai irgi neatrodo reali išeitis.
Turkams pasirodė per brangu
Su panašia situacija neseniai susidūrė Turkija. Šalis, paskelbusi atominės elektrinės investuotojo konkursą, pasiūlė tik įsipareigojimus pirkti elektrą.
„Realiausią projektą turkams pateikė Rusijos bendrovė „Atomstrojeksport“. Ji siūlė pastatyti elektrinę su sąlyga, kad turkai iš jų 25 metus pirks elektrą po 40 centų už kilovatvalandę (kWh).
Nors rusų statybos kaina yra viena mažiausių Europoje, turkams tai pasirodė per brangu“, – sakė akademikas J.Vilemas.
Lietuvoje vidutinė nustatyta elektros kaina rinkoje siekia 15 ct/kWh. Kokią elektros pirkimo kainą galėtų pasiūlyti mūsų šalis, kol kas neaišku.
Per didelė našta
Būsimos Visagino atominės elektrinės projekto vadovas Šarūnas Vasiliauskas skaičiuoja, kad vienas reaktorius kainuos apie 3-5 mlrd. eurų (10-17 mlrd. litų).
Naujasis investuotojas neva finansuotų 70 proc. elektrinės kainos, likusią dalį padengtų projekte dalyvausiančios Lietuva, Latvija ir Estija.
„Lietuva nepajėgtų finansuoti nei 30, nei 20, nei 10 proc. elektrinės statybų kainos. Mūsų šalies biudžetui tai būtų pernelyg didelė našta“, – įsitikinęs akademikas J.Vilemas.
Suomiams elektra jau brangsta
Europos Sąjungoje šiuo metu statomos tik dvi naujos atominės elektrinės – Prancūzijoje ir Suomijoje. Pastarojoje šalyje elektrinės statyba nuolat brangsta ir vėluoja. Dėl paskolų ir palūkanų elektrinei Suomijoje statyti pagamintos kilovatvalandės kaina gali viršyti 30 centų.
Visagino atominės elektrinės projekto vadovai mano, kad naujojoje elektrinėje pagamintos kilovatvalandės savikaina sieks 7-8 centus. Slovakija ir Čekija tebestato dar iš seniau paveldėtas elektrines.
Tuo tarpu Didžioji Britanija irgi norėtų statyti naują atominę elektrinę, tačiau valdžia iš karto pareiškė, kad iš biudžeto ji nebus finansuojama. Tad kol kas projektas ir ten įstrigęs.