Ketinama steigti bendrą įmonę, kuri pastatytų Kaune naują šilumos gamybos jėgainę, naudosiančią vietinį pigesnį kurą. Planuojama, jog 90 megavatų galios jėgainė veiktų deginant medieną, durpes, įvairias atliekas.
Anot „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, projekto vystymui reikėtų ir politikų pritarimo, nes drauge reikia aptarti investavimo sąlygas, kad tai būtų naudinga ir investuotojams, ir miestui. „Kauno energijos“ dalis jėgainės statybos finansavime siektų beveik 30 mln. eurų.
Suomių bendrovė savo pasiūlymą dėl elektrinės statybos pateikė prieš pusantro mėnesio, primena ELTA. Klaipėdoje ši įmonė jau pradėjusi įgyvendinti savo projektą, viliasi, jog ir Kaune tam didelių kliūčių nebus. Anot „Fortum“ Lietuvos padalinio vadovo, projektuojama, jog jėgainėje apie 70 proc. bus deginama biokuro, 30 proc. durpių. Viskas bus padaryta taip, kad atitiktų poveikio aplinkai reikalavimus.
„Fortum“ yra viena iš „žaliausių“ Europos įmonių ir neleis gadinti savo vardo“, - atsakė V. Žuta abejojantiems dėl galimo oro taršos padidėjimo pastačius naują jėgainę Kaune.
Kolegijos posėdyje kai kurie jos nariai abejojo ir dėl paties pasiūlymo derėtis su suomiais, nes apie savo elektrinės Kaune statybą kur kas anksčiau yra pareiškę Rusijos bendrovės „Gazprom“ atstovai.
Miesto meras Andrius Kupčinskas priminė, jog „Fortum“ dar 2001-aisiais domėjosi Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo konkursu, tačiau jo nelaimėjo. Elektrinę įsigijo „Gazprom“. Ar dėl to laimėjo vartotojai, tikėjęsi pigesnės šilumos, abejotina.
„Elektrinė buvo parduota už 100 mln. litų, o įsipareigota buvo po to investuoti 400 mln. litų. Kai įsipareigojimai nevykdomi, kyla klausimas, už kiek realiai tuomet Kauno elektrinė nupirkta ir ar tebegalioja jos pardavimo ir pirkimo sutartis?“ - retoriškai sakė kolegijos posėdyje miesto meras.
Anot „Kauno energijos“ stebėtojų komisijos pirmininko Jono Koryznos, Suomijos įmonės „Fortum“ metinė apyvarta yra 5,6 mlrd. eurų. Klaipėdoje ji stato atliekų deginimo įmonę, daug dirba biokuro panaudojimo energetikai srityje. Jei būtų apsispręsta naują elektrinę statyti šalia esamo „Kauno energijos“ padalinio Petrašiūnuose, tai jo turtas galėtų tapti kauniečių energetikų investicijos dalimi.
„Termofikacinė elektrinė visų pirma turėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, o tik tada kalbėti apie naujas statybas. Be to, nebūtų gerai, jei visi energijos šaltiniai susitelktų vienose rankose. Taip nutiktų, jei atsisakytume suomių ar kitos firmos pasiūlymo“, - pastebėjo J. Koryzna.