Mažiausiai keturi tardymo izoliatoriai-kalėjimai Lietuvoje iki 2015-2017 metų iškils kaip pusiau arba visiškai privatūs. Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Jau nutarta, kad pirmoji tokia įstaiga iškils šalia Šiaulių uždaryto sąvartyno – suformuotas valstybei priklausantis sklypas, todėl liko tik paskelbti konkursą.
Valdžia tikisi, kad kalėjimus pastatys privatūs investuotojai, pastatus prižiūrės privatūs komunalininkai, o nusikaltėlius saugos privati saugos bendrovė.
Užsakymų išbadėję verslininkai teigia su nekantrumu laukiantys konkursų.
Pirmoji kregždė – greitai
Šalia uždaryto Šiaulių sąvartyno dabar veša krūmynai, o artimiausia sodyba yra tik už gero kilometro.
Čia pat – žemių sluoksniu užpiltas buvusio sąvartyno kalnas ir veikianti bendrovės „Šiaulių plentas“ asfaltbetonio gamybos bazė.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius Markas Tokerevas pripažino, kad ši vieta pasirinkta dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia – greta nėra gyvenamųjų teritorijų, šalia driekiasi magistralinis kelias, todėl būtų patogu gabenti nuteistuosius.
„Be to, nereikėjo ir žemės iš savininkų pirkti, – privalumus vardijo kalinimo įstaigos vadovas. – Ir kainuos pigiau, nes nebūsime prijungti prie centralizuotų tinklų“.
M.Tokarevas pažymėjo, kad artimiausiais metais kalinių skaičius Lietuvoje gali pastebimai didėti, nes ne viena ES narė rimtai svarsto galimybę išsiųsti svetimtaučius bausmės atlikti į gimtinę.
Tokios kaimynystės nebijo
Arčiausiai sąvartyno gyvenantis 61 metų Romualdas Grinius girdėjo tik gandus, kad netoliese bus statomas kalėjimas.
Tačiau tokios kaimynystės vyriškis nesibaimina: „Nebijau aš to kalėjimo.
Tik gaila, kad per sąvartyną jo nematysiu“.
Anksčiau lentpjūvėje dirbęs R.Grinius dabar gyvena iš bedarbio pašalpos. „Gal kalėjimo statybose kokio darbo gausiu?“ – vylėsi vyras.
Netoli būsimo kalėjimo statybvietės gyvenantis Kairių seniūnas Artūras Šulčius pripažino: kol kas gyventojams nėra pateikiama jokios informacijos apie būsimą privatų kalėjimą.
„Tikiuosi, žmogžudžiai laukais nelakstys“, – juokėsi Kairių seniūnas.
Ginkūnų seniūnijai, kurios pakraštyje iškils kalinimo įstaiga, vadovaujanti Vilija Kvasienė dar nesakė gyventojams, koks pastatas bus statomas.
Seniūnė buvo gavusi paklausimą, ar neprieštarauja planams valstybinę žemę perleisti Kalėjimų departamentui.
„O ko prieštarauti? Juk aplink – nė vienos sodybos, tik krūmynai, – sakė V.Kvasienė. – Vieta parinkta labai gera“.
Sutilps 1800 kalinių
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius M.Tokarevas pripažįsta – privataus kalėjimo statybų laukia kaip išsigelbėjimo.
„Kitais metais šimtmetį minėsiantis izoliatorius neatitinka higienos normų, esame ne kartą bausti. Tad naujasis izoliatorius-kalėjimas išspręstų daug problemų.
Šiaulių izoliatoriuje teismo laukiantiems asmenims ir nuteistiesiems turime 382 vietas, o dabar yra 583 įkalintieji“, – pažymėjo M.Tokarevas.
Praėjusiais metais Šiaulių apskrities viršininko administracija naujam kalėjimui statyti Malavėnų kaimo ribose skyrė 8,1 ha valstybinės žemės sklypą greta Šiaulius juosiančio šiaurės rytų aplinkkelio.
1800 teismo laukiančių žmonių ir nuteistųjų talpinsiančią įstaigą planuojama pastatyti per 5 metus. Dabar tvarkomi žemės paskirties pakeitimo, komunikacijų klausimai, po to bus skelbiamas projekto konkursas.
Valstybė ieško daugiau sklypų
Kaip „Lietuvos rytui“ teigė R.Šimašius, netrukus bus skelbiamas žemės sklypų, kuriuose stovės ir kiti kalėjimai, įsigijimo konkursas.
Privatūs kalėjimai kils ne tik šalia Šiaulių, bet ir prie Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio.
„Valstybė tik pirktų įkalinimo paslaugas“, – pabrėžė ministras.
Kodėl kalėjimus numatoma statyti šalia šių miestų? Pasirodo, taip ketinama iškelti kalėjimus iš miestų centrų.
„Žinoma, būtų pigiau statyti valstybei priklausančioje žemėje. Tačiau turimi variantai, išskyrus Šiaulių, yra netinkami, tad tikimės rasti privačių sklypų, tinkamų naujiems tardymo kalėjimams“, – aiškino R.Šimašius.
Pasak ministro, šiuo metu palankiausias metas ieškoti laisvų sklypų.
„Dabar dar geros sklypų kainos. Bet valstybė tikrai neketina nusavinti gyventojų žemes“, – tikino ministras.
Lėšos – pardavus kalėjimus
Apskaičiuota, kad naujų kalėjimų statyba ir įrengimas kainuotų apie 320 mln. litų.
„Valstybė neturi galimybių skolintis naujų kalėjimų statybai. Tad jie turėtų būti statomi visiškai arba iš dalies už privačių investuotojų pinigus“, – teigė R.Šimašius.
Dalį išlaidų ketinama padengti pardavus senuosius kalėjimus ir jiems priklausančius sklypus. Už Marijampolės, Panevėžio pataisos namus, Lukiškių kompleksą ir Šiaulių tardymo izoliatorių tikimasi gauti apie 300 mln. litų.
Iki prasidedant krizei, galimi investuotojai kalbėjo, kad Lukiškėse galėtų veikti viešbutis.
Dabar valstybė kasmet kaliniams išlaikyti išleidžia apie 244 mln. litų.
Statyboms reikėtų paskolų
„Privačių kalėjimų statybą greičiausiai patikėsime nekilnojamojo turto plėtros bendrovėms. Žinoma, skelbsime konkursą“, – tikino R.Šimašius.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis neslėpė apie tai jau kalbėjęs su ministru.
„Dar praėjusiais metais siūlėme tokią alternatyvą. Kiek pamenu, tąkart svarstyti variantai statyti kalėjimus valstybinės žemės sklypuose. Tačiau jei turimi sklypai netinkami, valstybei reikės ieškoti privačių sklypų“, – teigė R.Dargis.
Verslininkas tvirtino, kad privačių kalėjimų projekte turėtų dalyvauti ir saugos kompanijos, ir investuotojai.
„Apie tai tektų kalbėtis su bankais, nes privatūs investuotojai pastatyti kalėjimą be paskolų negali.
Kad ir kaip žiūrėtum, valstybei tai būtų pigesnis būdas išlaikyti kalinius.
Be to, pagerėtų ir įkalintų asmenų gyvenimo sąlygos, kurios dabar kai kur yra apverktinos“, – žėrė argumentus R.Dargis.
Darbo gautų apsaugininkai
Realu, kad greitai konkursuose dėl kalinių saugojimo susikaus didžiausios Lietuvos privačios saugos kompanijos.
Saugos bendrovės Ekskomisarų biuro prezidentas Alius Sadeckas teigė, kad jo vadovaujama bendrovė būtų viena pirmųjų konkurso dalyvių.
„Mums tai būtų labai įdomi patirtis. Tik privačios saugos kompanijos gali kokybiškai ir pigiai teikti kalinių priežiūros paslaugą.
Tokia praktika pasaulyje nusistovėjusi jau seniai ir mes jokio dviračio neišrastume“, – sakė A.Sadeckas.
Privatus investuotojas ieškotų būdų, kaip kalėjimo išlaikymą atpiginti. JAV privačios saugos bendrovės kalėjimuose įdarbina kalinius, o kai kuriose valstijose net priima turistus, juos apgyvendina ir maitina už tam tikrą mokestį.
Didžiausia Baltijos šalyse pastatų priežiūros paslaugų įmonių grupė „City Service“ taip pat nusiteikusi dalyvauti konkurse, kai toks bus skelbiamas.
„Mes galėtume prižiūrėti ir kalėjimus, visą jų inžinerinę sistemą. Taigi tokiame projekte tikrai ryžtumės dalyvauti“, – kalbėjo „City Service“ atstovas spaudai Vilnius Mackonis.
* * *
Lukiškes parduoti per anksti
Saulius Stoma
Seimo narys, pats išbandęs kalėjimo duoną
„Privačių kalėjimų idėja graži, bet per ankstyva. Mano manymu, reikia šiek tiek luktelėti. Už Lukiškių kompleksą, kuriame man teko sėdėti, dabar gausi ne tiek jau daug.
Po kokių 4-5 metų, kai pagerės nekilnojamojo turto verslo padėtis, kaina bus kita. Ir valstybei tada būtų naudingiau parduoti kalėjimus.
Be to, privatūs kalėjimai kyla stipriose valstybėse. Kur valdžios institucijos yra stiprios, nesupuvusios ir gali tinkamai prižiūrėti privatų kapitalą. Deja, dabar Lietuvoje tai neįmanoma. Prieš 15 metų, kai teko kalėti, sąlygos iš tiesų buvo kraupios. Dabar gal šiek tiek geresnės.“
* * *
Britai – Europos pionieriai
* Daugiausia privačių kalėjimų yra JAV. Privačios kompanijos šioje šalyje valdo 264 kalėjimus, juose kali beveik 100 tūkstančių nuteistųjų.
* 1999-2004 metais JAV dėl to sutaupė 15 mln. JAV dolerių.
* Didžioji Britanija buvo pirmoji Europos valstybė, pradėjusi steigti privačius kalėjimus. 1992 metais šioje šalyje buvo atidarytas pirmasis privačiomis lėšomis finansuotas kalėjimas. Dabar šioje šalyje jų yra 12.
* Estijoje taip pat veikia iš dalies privatus kalėjimas.