„Atitinkamą projektą svarstyti Nacionaliniam susirinkimui (žemiesiems parlamento rūmams) pateiksime gegužės 3-4 dienomis, o Senatui - gegužės 6-7 dienomis“, - Ch.Lagarde žodžius cituoja „France Presse“.
Trečiadienį Atėnuose prasidėjo Graikijos ir EK, ECB ir TVF derybos dėl finansinės pagalbos sąlygų. Derybų metu bus aptartos ir taupymo priemonės, kurių per ateinančius trejus metus turi imtis Graikija, kad sumažintų savo skolas, praneša BBC.
Jei visos šalys susitars dėl sąlygų, nebebus kliūčių Graikijai greitai gauti iki 40 mlrd. eurų iš kitų euro zonos šalių bei TVF. Tačiau daugelis apžvalgininkų teigia, kad dabar svarbiausia ne ar, o kada Graikijai prireiks pagalbos.
Antradienį išplatintame Graikijos finansų ministerijos pareiškime sakoma: „Derybų metu bus kalbama apie trejų metų trukmės ekonominės politikos programą, kuri gali būti paremta finansine euro zonos šalių it TVF pagalba, jei Graikijos valdžia nuspręs prašyti aktyvuoti pagalbos mechanizmą“.
Numatoma, kad derybos truks 10 dienų. Derybų metu bus aptartos pagalbos sąlygos, terminai ir palūkanos.
Kaip žinoma, euro zonos šalys sutarė, esant reikalui, Graikijai paskolinti iki 30 mlrd. eurų. Dar 10 mlrd. eurų skirtų TVF.
Tačiau imama abejoti, ar tokių pinigų pakaks. Vokietijos centrinio banko vadovas Axelis Weberis antradienį pareiškė, kad Graikijai reikės 80 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos, kad šalis išvengtų bankroto, pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi šaltiniu Bundestage.
Šaltinio duomenimis, tokį pareiškimą A.Weberis padarė kalbėdamas su nedidele Vokietijos įstatymų leidėjų grupe. A.Weberis pridūrė, kad Graikijos skolų padėtis ir toliau blogėja, ir „skaičiai keičiasi kiekvieną dieną“.
ELTA primena, kad šiais metais Graikija priartėjo prie bankroto ribos dėl gerokai išaugusios šalies valstybės skolos. Vien tik šiais metais Graikijai reikia grąžinti 50 mlrd. eurų skolų. Iš viso Graikijos valstybės skola sudaro maždaug 300 mlrd. eurų, arba daugiau nei 100 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).