Seime jau įregistruotos Meno kūrėjų ir jų organizacijų, Sveikatos draudimo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pataisos.
Jeigu Seimas joms pritartų, nuo kitų metų iš specialios programos lėšų „Sodrai“ būtų pervedama dalis pinigų, už kuriuos menininkai būtų draudžiami pensijos, ligos ir sveikatos bei motinystės draudimu.
Speciali programa būtų finansuojama iš valstybės biudžeto.
Programos valdytojai nustatys, kiek laiko menininkas turės negauti jokių pajamų, kad gautų paramą.
Negali kreiptis į darbo biržą
„Menininkai dabar net negali kreiptis į darbo biržą, nes jie nėra nei įdarbinami, nei atleidžiami iš darbo.
Jie dirba pagal autoriaus sutartį, todėl bedarbio pašalpos irgi negali gauti“, – užsiminė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis.
Asociacija dar 2008 metais siūlė įsteigti meno kūrėjų socialinės paramos programą, finansuojamą biudžeto lėšomis.
K.Platelio nuomone, apmokestinus skaitmenines laikmenas dalis mokesčio galėtų būti pervesta į kūrėjų socialinės paramos programą.
Moka ir užsakovai
Tuo tarpu Vokietijoje jau nuo 1983 metų dailininkais, skulptoriais, rašytojais, muzikantais ir kitais meną kuriančiais žmonėmis rūpinasi Menininkų socialinė kasa (KSK – Kunstler Sozialkasse).
KSK juos apdraudžia sveikatos, pensijų ir senatvės globos draudimu. Praėjusių metų pradžioje ji buvo apdraudusi 162,7 tūkst. žmonių.
Iki šių metų kiekvienas užsakovas, mokėdamas honorarą menininkui, sumokėdavo ir 4,4 proc. „menininkų socialinį mokestį“. 2010 metais šios įmokos buvo sumažintos iki 3,9 proc.
Tačiau ir patys menininkai moka mokesčius KSK – jų įmokos sudaro pusę biudžeto.
30 proc. KSK biudžeto suplaukia iš kūrinių užsakovų, 20 proc. – iš valstybės kišenės.
Atiduoda penktadalį honoraro
Pavyzdžiui, menininko honoraras per metus siekia 10 tūkst. eurų. 995 eurus (9,95 proc.) sudarytų pensijų draudimo įmoka. Dar 790 eurų (7,9 proc.) – sveikatos draudimas. 97,5 euro (0,975 proc.) – senatvės globos draudimo įmoka.
Taigi iš honoraro būtų išskaičiuota 1882,5 euro. Jei žmogus neturi vaikų, globos įmoka būtų didesnė, o bendra mokesčių suma siektų 1907,5 euro, arba apie 19 proc.
„Būtent tiek sumokėjau draudimo mokesčių už praėjusius metus“, – teigė skulptorė Ruth Hillebrand-Dane.
KSK duomenimis, vidutinis metinis kūrybine veikla užsiimančio žmogaus atlyginimas praėjusiais metais siekė 10 814 eurų.
Lietuvos menininkai valstybei dabar turi atiduoti apie 20 proc. atlygio.
Išlygos kelia pasipiktinimą
Nors įstatymas veikia jau seniai, nepatenkintų juo netrūksta. Dažniausiai todėl, kad šis įstatymas netaikomas kitiems nuolatinių pajamų neturintiems asmenims.
Individualių įmonių savininkai skundžiasi, kad valstybė juos skriaudžia, nes mažesnius socialinio draudimo tarifus taiko tik menininkams.
Nuogąstaujama ir dėl to, kad KSK gali neišsilaikyti: jai trūksta pinigų.
* * *
Reikia ne visiems
* Šiuo metu meno kūrėjo statusą Lietuvoje turi apie 4000 žmonių. Trečdalis jų yra pensinio amžiaus, taigi jau draudžiami valstybės.
* Į paramą galėtų pretenduoti apie 800 menininkų, kurie neturi nuolatinio darbdavio, nes užsiima tik kūryba.
* Jei jie visi paprašytų paramos, mokesčiams už juos sumokėti per metus reikėtų maždaug 1 mln. litų. Tačiau realiai ypač mažai uždirbančių menininkų yra gerokai mažiau: apie 300.