Bankrutavusios įmonės privalo grąžinti ES paramą, jei tokią yra gavusios, į ES biudžetą.
Bet paprastai tokios bendrovės jau nebeturi iš ko grąžinti kažkada skirtų milijonų.
Todėl šias skolas tenka dengti valstybei.
Verslininkus apgavo valstybė
1,4 mln. litų Europos Sąjungos paramos gavusi Visagino bendrovė „Energetinės statybos projektai“ (ESP) jau neturi jokių šansų grąžinti lėšas.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektuose ketinusi dalyvauti bendrovė bankrutuoja, likęs tik menkavertis turtas.
„Grąžinti paramą nėra jokių galimybių“, – patikino bendrovės bankroto administratorius Juozas Jokšas.
Už ES paramą verslininkai įsigijo modernių betono gamybos technologijų.
Jie planavo gaminti betoną panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelei, taip pat lieti naujos atominės elektrinės pamatus.
Tačiau elektrinės uždarymo darbai nejudėjo iš vietos, o ESP spaudė didelės skolos.
„Verslininkai patikėjo valstybės pažadais.
Tačiau tapo aukomis, nes uždarymo darbai nusikėlė į ateitį, o gyventi reikėjo šiandien.
Skolos augo, o pajamų nebuvo“, – paaiškino J.Jokšas.
Savininkams – ultimatumas
Dar didesnis šokas ištiko veikiančio prabangaus Druskininkų viešbučio „Regina“ savininkus.
Praėjusią savaitę iš jų pareikalauta per du mėnesius grąžinti 1,75 mln. litų paramą.
Jeigu savininkai vėluos grąžinti lėšas, turės mokėti dar ir delspinigius.
„Reginą“ šiuo metu valdo restruktūrizuojama įmonė „Liturimex“ viešbučiai“. Restruktūrizavimo administratorius Gintaras Adomonis skundėsi valstybės veiksmais.
„Užuot padėjusi sunkumų turinčiai bendrovei, valstybė dar gramzdina ir reikalauja grąžinti paramą. Tai paprasčiausias verslo žlugdymas“, – piktinosi G.Adomonis.
Jis teigė nežinantis, iš kokių resursų gali būti grąžinta beveik 2 mln. litų. Bendrovė ES paramą gavo verslo plėtrai.
Skolos jau negrąžins
2,8 mln. litų. Tiek per du mėnesius Klaipėdos medienos tiekimo ir apdirbimo įmonė „Pamario medis“ turėtų grąžinti į šalies biudžetą.
Iš šios sumos 623 tūkst. litų buvo skirti iš valstybės biudžeto, likusi suma – ES lėšos.
„Teoriškai galime grąžinti paramą, o praktiškai – nebe“, – neslėpė likviduojamos įmonės buvęs vadovas Algirdas Roličius.
Pirmasis kreditorių eilėje – bankas, po to rikiuojasi valstybinės institucijos, darbuotojai.
„Net jei ir atsiskaitytume su visais, grąžinti ES paramą nebūtų jokių šansų. Nebent atsirastų investuotojas ir prikeltų „Pamario medį“, – minėjo A.Roličius.
Medienos apdirbimu besivertusią įmonę nuskandino kritusios kainos, smukusi prekyba.
Mėsos perdirbėjų nesėkmė
Dar daugiau nesėkmingų pavyzdžių – skirstant SAPARD paramą žemės ūkio įmonėms, ūkininkams.
Šešios žemės ūkio produktų perdirbimu užsiėmusios įmonės bankrutavo, bet nė viena negrąžino gautos paramos.
„Rovisai“, „Natangai“, „Čečetai“, „Burgiui“ ir dar kelioms bendrovėms skirta parama nuskendo kartu su visu verslu.
Nedaug trūko, kad bankrutuojanti bendrovė „Natūrali oda“ būtų turėjusi sugrąžinti 6 mln. litų. Tiek odos apdirbimo įmonė buvo gavusi paramos. Verslo problemų nepakėlęs buvęs bendrovės vadovas Raimundas Lapukas pats kreipėsi dėl bankroto bylos.
Tačiau įmonę perėmusi „Kėdainių oda“ prisiėmė ir visus įsipareigojimus.
„Tai – vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kai gamyba nesustojo, o paramos grąžinti nereikia. Sutartis su paramos teikėjais nenutraukta“, – sakė „Natūralios odos“ bankroto administratorė Rita Valkiūnienė.
* * *
Paramą šiemet privalo grąžinti
„Pamario medis“ 2,7 mln. Lt
„Liturimex“ viešbučiai“ 1,7 mln. Lt
„Energetinės statybos projektai“ 1,4 mln. Lt
„Medvėgalis“ 1,2 mln. Lt
S.Kerpienės IĮ 0,4 mln. Lt