„Eurostat“ nuosprendis negailestingas: tikrasis Graikijos biudžeto deficitas pernai siekė ne 12,7 procento šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip skelbė patys graikai, o visus 13,6 proc.
Be to, Graikijos pateikti duomenys bus analizuojami ir toliau. Europos Sąjungos statistikams kilo įtarimų, kad kai kurie graikų duomenys gali būti šiek tiek pagražinti – ypač kai kalbama apie perteklių socialinio draudimo sistemoje.
Tad „Eurostat“ neatmetė, kad tikrasis 2009-ųjų Graikijos biudžeto deficitas bus padidintas dar 0,3-0,5 procentinio punkto.
Derasi dėl paskolos
Biudžeto deficitas – ne vienintelis Atėnų galvos skausmas. Ne mažiau nerimo kelia ir valstybės skolos: praėjusiais metais jos siekė 273 milijardus eurų ir sudarė net 115,1 proc. šalies BVP.
Aišku ir tai, kad graikams teks toliau skolintis, nes kitaip šalis nepajėgtų grąžinti ankstesnių kreditų. ES valstybės jau sutarė dėl 30 milijardų eurų paskolos, prisidėti ketina ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Iš viso kalbama apie 40-45 mlrd. eurų paskolą. Vakar Atėnuose kaip tik vyko antroji konsultacijų dėl šių paskolų diena.
Laiko liko nebedaug
Atėnus spaudžia ir laikas: gegužės mėnesį ši valstybė turi išpirkti skolos vertybinių popierių už 12,6 milijardo eurų.
Išdidūs graikai anksčiau tvirtino neketinantys prašyti finansinės paramos, tačiau šios šalies problemos kelia grėsmę visai euro zonai.
Vakar „Eurostat“ paskelbus patikslintus Graikijos biudžeto duomenis žemyn patraukė ir Europos biržų indeksai, ir euro vertė kitų valiutų atžvilgiu.
Beje, eurą ši valstybė įsivedė iš esmės neteisėtai: tiktai po kelerių metų paaiškėjo, kad Graikija klastojo statistikos duomenis, kad atitiktų Mastrichto kriterijus.
Žmonės taupyti nelinkę
Tačiau ar Atėnai ryšis skolintis ir sutiks su griežtais kreditorių reikalavimais, toli gražu nėra visiškai aišku. Mat vyriausybę spaudžia patys gyventojai.
Vakar Graikijoje vyko dar vienas visuotinis paslaugų sferos darbuotojų streikas.
Auklės, mokytojai, mokesčių rinkėjai, medikai ir kiti metė darbą. Nemažai jų rinkosi prie parlamento, kur reikalavo valdžios nesutikti su ES ir TVF sąlygomis apkarpyti biudžeto išlaidas.
Viešojo sektoriaus darbuotojai piktinosi tuo, kad jiems pradėti karpyti atlyginimai. Pensininkai irgi dejavo dėl mažėjančių išmokų. O visi sutartinai smerkė vyriausybės sprendimus didinti mokesčius, kad šalis bent pamėgintų išlipti iš finansinės duobės.
„Kraugeriški veiksmai nepadės Graikijai išbristi iš krizės.
Mūsų šalyje prasideda tragiškas laikotarpis“, – dejavo viešojo sektoriaus darbuotojų sąjungos generalinis sekretorius Ilias Iliopoulos.
„Turiu paskolą, auginu du vaikus, jau nustojau pirkusi bet kokias prabangos prekes.
Kodėl jie negaudo tų, kurie iš tikrųjų vagia pinigus? Negi valstybę išgelbės tie 300 eurų mano motinystės išmokos?“ – piktinosi 38 metų valstybės tarnautoja Pavlina Parteniou.
Užkliuvo ir airiai
„Eurostat“ patikslino ir Airijos 2009 metų biudžeto deficito duomenis: vietoj anksčiau skelbtų 11,7 proc. jis padidintas iki 14,3 proc. BVP.
Tai – didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje.
Tačiau airiai tvirtina, kad šie pakeitimai – vien techninio pobūdžio. Jie susiję su Airijos vyriausybės parama savo šalies bankų sektoriui.
„Atmetus šiuos techninius pokyčius, Airijos biudžeto deficitas liktų beveik toks, koks ir buvo skelbtas gruodį, – 11,8 proc. BVP. Visa tai susiję su vienkartine parama bankams, papildomai skolinamasi nebuvo.
Šie pakeitimai tikrai neturės įtakos mūsų planams iki 2014 metų sumažinti deficitą iki 3 proc. BVP“, – aiškino šios šalies finansų ministras Brianas Lenihanas.
Visų 27 ES valstybių biudžeto deficitas pernai siekė 6,8 proc. BVP (2008 m. – 2,3 proc.).
Mažiausias biudžeto deficitas pernai buvo Švedijoje – vos 0,5 proc. BVP.
ES šalių vyriausybių skola išaugo nuo 61,6 proc. 2008-aisiais iki 73,6 proc. BVP praėjusiais metais. Didžiausia ji buvo Italijoje (115,8 proc. BVP), mažiausia – Estijoje (7,2 proc.) BVP.