„Mūsų dažnai prašo pagaminti kuo pigiau, bet tokiais pasiūlymais nesusiviliojame. Gal esame prasti verslininkai, bet išliekame sąžiningi gamintojai“, — nusišypsojo lietuviškų saldainių fabriko „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas.
Jau prieš dešimtmetį įmonė pasuko natūralumo ir ekologijos kryptimi. Šiauliečiai pirmieji pradėjo gaminti saldumynus su natūraliomis uogomis, vaisiais.
Ne vieną Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą įgyvendinantis saldainių fabrikas planuoja gausinti natūralių produktų liniją. Dabar natūraliąja vadinama produkcijos linija jau sudaro apie dešimtadalį visų gaminių.
Išgąsdino sintetikos bumas
Nuo 1913 m. Šiaulių centre veikiančio saldainių fabriko vadovai neslėpė: prieš dešimtmetį ir jie trumpam buvo susižavėję įvairiais sintetiniais maisto priedais.
„Bet greitai pamatėme, kad tai — ne tas kelias, kuriuo beveik prieš šimtmetį pradėjo eiti fabriko įkūrėjas Antanas Gricevičius“, — sakė A.Gluodas.
Sintetinių priedų ir įvairių pakaitalų išgąsdintus šiauliečius konditerius išskėstomis rankomis sutiko Lietuvos mokslininkai, ne vienerius metus kūrę planus, kaip konditerijos pramonėje panaudoti vietinių ūkininkų užaugintą ekologišką produkciją.
Prie šio projekto prisijungė ir Latvijos, Lenkijos mokslininkai.
„Paaiškėjo, kad Kauno technologijos universiteto mokslininkai ne kartą siūlė panaudoti sukauptą patirtį, bet norinčiųjų ją įdiegti neatsirado“, — sakė A.Gluodas.
Džiovina šaltyje
Dabar šiauliečiai konditeriai gamina saldumynus su pagal Babtų sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų specialią technologiją išdžiovintais vaisiais ir uogomis. Į specialų įtaisą supiltos uogos yra užšaldomos iki 80 laipsnių ir išdžiovinamos vakuume.
„Liofilizacija vadinamas procesas leidžia išsaugoti ir braškės formą, ir skonį, ir natūralius vitaminus, rūgštis bei mineralus“, — privalumus vardijo „Rūtos“ vyriausioji technologė Danguolė Tamošiūnienė.
Ši technologija smarkiai pabrangina produkciją, nes, tarkim, vakuume išdžiovintų šaldytų braškių kilogramas atsieina net 160 litų, mat tam prireikia keliolika kartų daugiau šviežių uogų.
Be to, su Babtų sodininkystės ir daržininkystės institutu steigiama bendra įmonė, kuri nebe laboratorijoje, o pramoniniu būdu užsiims uogų ir vaisių džiovinimu vakuume.
Šio projekto paraiška ES struktūrinių fondų paramai gauti jau baigiama rengti.
Aukoja nemažą dalį pelno
„Saldumynai niekada nebus pats sveikiausias maistas, bet gaminys iš natūralių medžiagų vis tiek bus sveikesnis, — apie įmonės filosofiją kalbėjo „Rūtos“ direktorius. — Dabar bandome išspręsti itin opią dažiklių problemą“.
Šiauliečiai planuoja kartu su mokslininkais steigti bendrą laboratoriją, kurioje būtų gaminami natūralūs dažikliai iš šiame regione užaugintų augalų. Programą planuojama įgyvendinti per artimiausius kelerius metus.
Mokosi iš garsiausių meistrų
Kol kas Šiaulių konditerijos įmonėje gaminamas tik vienas produktas, turinti ekologiško etiketę — šokoladu aplietos kavos pupelės, kurių dauguma iškeliauja į Vokietiją.
Artimiausioje ateityje planuojama tokių gaminių asortimentą plėsti, bet labai daug laiko ir sąnaudų reikia visiems formalumams — sertifikatą turi turėti kiekvienas naudojamas produktas.
Dabar „Rūtos“ fabrike gaminama saldumynų pagal daugiau kaip 300 receptų. Šiauliečiai iš rastų XX a. pradžioje dirbusių meistrų užrašų bando atkurti ir senuosius beveik šimtą metų skaičiuojančius receptus.
Šiaulių konditeriai per pastaruosius kelerius metus itin daug investavo į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. „Rūtos“ specialistai sėmėsi patirties iš garsiausių Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Dani jos, Švedijos, Lenkijos meistrų.
„Praėję metai dėl užgriuvusio sunkmečio mums buvo bene sunkiausi, tačiau į darbuotojų kvalifikaciją investavome daugiausia. Mūsų fabrikas dalyvavo arba dalyvauja net 11 įvairių ES struktūrinių fondų remiamų projektų, kurių bendra vertė siekia 10 milijonų litų“, — pasakojo A.Glodas.
Įmonėje atidarys ir muziejų
Iki 2013—ųjų, kai „Rūta“ švęs 100 metų jubiliejų, įmonė planuoja įgyvendinti dar vieną ambicingą projektą — savo teritorijoje įsteigti šokolado muziejų.
Tokių muziejų Vakarų valstybėse yra ne vienas, bet Baltijos šalyse šiauliečiai bus pirmi.
Su ES fondų parama planuojamo įgyvendinti projekto vertė — per 6 milijonus litų.
„Rūtos“ apyvarta
2008 m. — 21 mln. Lt
2009 m. — 19 mln. Lt
2010 m. — 19,2 mln. Lt (planuojama)