„Valentis“ žvalgosi į Rytų rinkas

Audrė SRĖBALIENĖ, LR korespondentė
Vaistų gamybos įmonė „Valentis“ ne tik stiprina pozicijas užsienio rinkose. Jos mokslininkai dalyvauja ir tarptautiniuose, ES lėšomis finansuojamuose produktų moksliniuose tyrimuose.
Pasak V.Deveikio, pasirengti vaistų eksportui į Rusiją prireikė trejeto metų.
Daugiau nuotraukų (1)
Per 120 darbuotojų turinti farmacijos įmonė „Valentis“ gamina vaistus iš vaistažolių ekstraktų ir maisto papildus.
Jos produktų arsenale — sirupas nuo kosulio, įvairios tinktūros, širdies, žarnyno veiklą gerinantys preparatai, taip pat — maisto papildai.
„Valenčio“ grupę sudaro keturios įmonės: Lietuvoje esančios gamybos ir prekybos įmonės bei atstovybės Lenkijoje ir Čekijoje. Pernai konsoliduota įmonės apyvarta siekė apie 30 mln. litų.
Kuria naujas idėjas
Tradicines ekologiškų medicinos preparatų receptūras išsaugojusi įmonė neliko ir mokslo tiriamosios veiklos nuošalėje.
„Kartu su partneriais iš įvairių mokslo sričių dalyvaujame tarptautiniuose, ES finansuojamuose inovaciniuose projektuose. Dažniau tai projektai, skirti sukurti naujo gaminio idėjai“, — sakė „Valentis“ valdybos narys Vaidotas Deveikis.
Pavyzdžiui, „Valentis“ mokslininkai, kartu su kolegomis iš Puslaidininkių fizikos instituto, kūrė inovatyvų medicinos produktą: nudegusiai krūtinės ląstai sutvarstyti skirtą tamprų gydomąjį tvarstį. „Valentis“ užduotis buvo sukurti nudegimą gydančius vaistus.
„Idėja pasiteisino: pavyko sukurti tvarsčio prototipą. Tačiau iki komercinio gaminio dar — bene dešimties metų kelias“, — paaiškino V.Deveikis.
Parama — ir plėtrai
Praėjusiais metais įmonės eksportas sudarė apie 20 proc. apyvartos. Šiemet planuojama, kad eksportas ūgtelės iki 30 proc.
Siekdama šio tikslo vaistus ir maisto papildus gaminanti įmonė pasinaudos ir ES paramos lėšomis. Pagal priemonę „Naujos galimybės“ plėtrai į Rumunijos, Lenkijos, Baltarusijos rinkas „Valentis“ skirta apie 140 tūkst. litų.
„Valentis taip pat žvalgosi į Rusijos rinką.
„Rusija nėra greito eksporto šalis. Mūsų produktų registracija joje vyko trejus metus. Ir tik praėjusių metų pabaigoje, užbaigus šį darbą, atsirado galimybės eksportuoti“, — sakė V.Deveikis.
Importuoja stiklo tarą
Žaliavą preparatams gaminti įmonei tiekia ir Lietuvos, ir kaimyninių šalių vaistažolių augintojai. Bičių produktai superkami iš Lietuvos bitininkų. Yra vaistinių augalų, pavyzdžiui, ženšenis, kurių tenka atsivežti iš Rytų Azijos valstybių.
„Žaliavos kokybę nulemia veikliųjų medžiagų kiekis. Mūsų produktų gamybai tai — ypač svarbu“, — kalbėjo V.Deveikis.
Kaune esančiame įmonės filiale vyksta pradinis gamybos etapas: veikliosios medžiagos ekstrahuojamos iš augalų ir filtruojamos. Vilniuje — fasuojamos.
Stiklo tara perkama iš Vokietijos gamintojų. Nes Lietuvoje vaistams išpilstyti skirtos taros gaminti nesiėmė nė viena stiklo gamybos įmonių. Farmacijos įmonės užsakymai — per maži, lyginant, pavyzdžiui, su aludariais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.