Du ar keturi ratai - ką rinktis?

Šių lenktynių tikslas - išsirinkti patogiausią transporto priemonę mieste. Kuris eksperimento dalyvis greičiau, patogiau ir pigiau pasieks finišą?

„Kasdien - nuotykis“, - taip savo keliones mopedu apibūdino Mindaugas, jau ketverius metus juo važinėjantis. Jis neabejojo, kad iš anksto numatytą 13 kilometrų atstumą įveiks greičiausiai.

Mantui atrodė, kad lenktynes pralaimės vos jas pradėjęs - mat gatvėse automobilių spūstys po truputį tirpo.

O Inga stebėjosi, kodėl abu kolegos - be vilnonių pirštinių. Jos automobilio prietaisų skydelyje buvo matyti skaičiai - lauke šeši laipsniai šilumos.

Kelionė prasidėjo.

Nuo kalniuko leisdamasis 35 km/val. greičiu Mantas jautėsi lekiąs tarsi akis išdegęs, bet, žinoma, jo kolegos tuo metu važiavo beveik dvigubai greičiau.

Mindaugas spaudė kiek išgali jo mopedas - apie 60 km/val., o Inga tvardėsi neviršydama mieste leidžiamojo greičio - 50 km/val.

Prie Žaliojo tilto degė raudonas šviesoforo signalas. Kažkur eilės viduryje - Inga mašinoje, eilės priekyje šviečia Mindaugo šalmas. Mantas sustoja šalia.

Tiesa, jo džiaugsmas, kad aplenkė dalyvį, važiuojantį automobiliu, truko neilgai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jo kojos gal tik keliolika sekundžių pajėgė galynėtis su beveik šimtu „arklių“, tūnančių po „Avensis“ skardomis.

Prie Karaliaus Mindaugo tilto eilės priekyje vėl atsistojo Mindaugas ir Mantas, nes ir vėl švietė raudonas signalas. Tačiau Mantui tai buvo paskutinis kartas, kai pirmavo lenktynėse.

Vėliau jis juokėsi prisiminęs, kaip tyliai meldėsi dievams, kad būtų spūstis - o jie, matyt, apie pusę devynių ryto pusryčiauja.

Pirmą kartą gyvenime ir Mantas, ir Mindaugas piktinosi, kad Vilniuje per mažos transporto spūstys!

O štai Inga vairavo ramiai, nes jei būtų pakliuvusi į spūstį, būtų sprogusi iš pavydo matydama, kaip tarp mašinų eilių nardo mopedas ar motociklas.

Pasukęs iš gatvės į dviračių taką Mantas vis dėlto dar turėjo vilties, kad spūsčių dievai išgirdo jo maldas.

Juolab kad važiavo pakankamai greitai - O.Milašiaus gatve tiltą per Nerį pasiekė per 17 minučių. Paprastai tokį atstumą dviratininkai įveikia per 20 minučių.

Lenktynių dalyviai Mindaugas ir Inga važiavo panašiai. Tiesa, moteris visąlaik sąžiningai laikėsi kelių eismo taisyklių - kartais ji šiek tiek viršija leidžiamąjį greitį.

Tačiau neviršydama 50 km/val. greičio Antakalnio gatvėje esančias 13 sankryžų su šviesoforais ji įveikė beveik nesustodama.

Tai vienas iš šešių Vilniuje įdiegtų vadinamųjų žaliųjų koridorių - kai šviesoforų signalai įsijungia tiksliai sureguliuotais laiko tarpais.

Antakalnis. Pusė kelio įveikta. Po kelių minučių Mantas telefono ausinėse išgirdo signalą. Kolegos buvo susitarę, kad pirmas, kuris pasieks tikslą, skambins kitiems.

Skambino Mindaugas. Jis jau įveikė trasą. Mantas tuo metu - tik prie Žirmūnų tilto. Jis vis dar turėjo vilties iškovoti sidabro medalį.

Aplenkti Mindaugo ir nesitikėjo. Net jei ir būtų buvusios kilometrinės transporto spūstys, jis būtų nesunkiai jas įveikęs. Bet vos tik baigė kalbėti su Mindaugu, ausinėse vėl pasigirdo signalas - Inga. Ką gi - bent puikiai pasportavo.

Paprastai Mantas į darbą mina lėčiau. Tuomet mėgaujasi kelione.

Taip važiuoti į darbą ir iš jo - pigiau, sveikiau ir ekologiškiau. Be to, nereikia galvoti, kur pastatyti automobilį.

Pagrindinis trūkumas - kelionė dviračiu gatvėmis yra ne tokia saugi kaip mašina. Nors per pastaruosius keletą metų vairuotojų požiūris į dviratininkus pastebimai pagerėjo, dviračių transporto priemonių savininkai vis dar nėra saugūs.

Dalis vairuotojų dažnai nemato gatvės pakraščiu riedančio dviratininko ar atlekiančio motociklininko ir lyg niekur nieko jam prieš nosį suka į dešinę.

Kitą dieną po eksperimento lyg niekur nieko prieš pat Mindaugo nosį į dešinę pasuko ir „Honda Accord“ vairuotoja.

„Viskas įvyko akimirksniu: prieš akis išvydau tik galinį mašinos sparną, išgirdau žvangančio metalo garsą ir atsipeikėjau gulėdamas šalia mopedo“, - kitą dieną pasakojo Mindaugas.

Jis buvo su vokišku šalmu „Schuberth“, kuris po smūgio galva į „Accord“ bagažinę ir asfaltą atrodo liūdnai - dešinė jo pusė stipriai nubrozdinta. Jei šis šalmas būtų atviras, kolega, ko gero, būtų likęs be apatinio žandikaulio.

Ar avarija atėmė iš vyro norą vėl sėsti prie mopedo vairo? Tikrai ne. Žinoma, kol dar neištraukti siūlai iš dešinės kojos ir ant nugaros matyti keptuvės dydžio mėlynė, į darbą jis važinės automobiliu.

Mantas į automobilį persės tik lapkričio pabaigoje - kaip ir pernai. Tiesa, jei nuo pat ryto pliaups lietus, kad ir vasarinis, jis vis dėlto sės prie mašinos vairo.

Automobilio stogas apsaugo ne tik nuo lietaus, bet ir nuo dulkių bei purvo. Todėl kasryt 16 kilometrų iki darbo Inga neketina minti pedalų. Po tokios kelionės tektų ieškoti dušo ir darbo dieną pradėti jau pasikeitus drabužius.

Tačiau du kartus per parą - nuo 7 iki 8.15 val. ir nuo 17 iki 18.30 val. - automobilio vairuotojai būna įkalinti spūstyse, o dviračių ir mopedų savininkai tuomet linksmai nardo tarp jų.

Vadinamieji žalieji koridoriai - sureguliuotų šviesoforų sistema Vilniaus mieste įdiegta 2008 metų pabaigoje.

Gatvėmis, kuriose įdiegtas žaliasis koridorius, vairuotojai gali važiuoti beveik nesustodami, jeigu neviršija leidžiamojo greičio - 50 km/val.

Šviesoforų signalai įsijungia tiksliai sureguliuotais laiko tarpais - taip, kad, sustojus prie raudono signalo vienoje sankryžoje, kitose užsidegtų žalias signalas. Tokių žaliųjų koridorių Vilniuje yra šeši.

Įrengti šviesoforų valdymo sistemą sostinėje kainavo 145 mln. Lt. Iš viso šviesoforai rekonstruoti ar įrengti apie 250 sankryžų.

Specialistų skaičiavimu, dėl sureguliuotų šviesoforų kai kurių gatvių laidumas padidėjo trečdaliu. Per metus tai turėtų padėti sutaupyti iki 20 mln. litų.

* Nori važinėtis dviračiu po Lietuvos sostinę? Skinkis kelią pats. Vieninteliai nauji dviračių takai nutiesti tik ten, kur buvo renovuojamos arba tiesiamos naujos gatvės, tačiau gatvės baigiasi sankryžomis, o dviračių takai - tiesiog baigiasi.

* Dar 2006 metais Vilniaus savivaldybė buvo parengusi ambicingą projektą pasinaudojant ES parama per Vilnių nutiesti „Euro Velo 11“ trasą. Ji turėjo kainuoti 26 mln. Lt. Tačiau trasa liko tik projektuotojų brėžiniuose.

* Atšilus orams kiekvieną penktadienį šimtai dviratininkų mėgina įrodyti, kad mieste jiems reikia skirti daugiau dėmesio. Tądien nuo 18 valandos organizuojamos akcijos „Kritinė masė“ metu keliolikai minučių dviračiais užtvindyto Gedimino prospekto vaizdas iš tiesų gniaužia kvapą.

* Vilniaus savivaldybė žada, kad jau šią vasarą mieste veiks dviračių nuomos sistema. Dviejose dešimtyse nuomos punktų vilniečiams bus pasiūlyta 200-250 dviračių. Savivaldybė tikisi, kad šiam projektui įgyvendinti pakaks 2 mln. litų.

* Tačiau, dviračių entuziastų nuomone, 200 nuomai skirtų dviračių sostinėje kelia juoką. Kita vertus, gal jų ir užteks, nes normalių dviračių takų jais važiuoti vis tiek nėra.

* Vilniuje išsinuomoti dviratį galima nuo 5 iki 15 litų už valandą. Tokios kainos priimtinos nebent turistams.

* Prieš keletą metų Kaune dviračių takas buvo pažymėtas pėstiesiems skirtoje Laisvės alėjoje. Tai sukėlė nemažos dalies kauniečių pasipiktinimą - esą pėsčiųjų alėja nėra ko važinėti dviračiais.

* Vis dėlto dviračiai šiame mieste populiarėja. Jais saugiai galima važinėti Ąžuolyno parke ir Panemunėje. Takai pažymėti ir miesto gatvėse.

* Šio miesto valdžia taip pat ketino teikti dviračių nuomos paslaugą, tačiau, apklausus gyventojus, paaiškėjo, kad tai daryti nėra reikalo. Tie, kurie mėgsta važinėtis, turi savus dviračius, o kiti sėsti ant jų tiesiog neketina.

* Klaipėda, tiksliau - pajūris, yra viena geriausių vietų šalyje pramogauti važiuojant dviračiu. Kokybiški takai driekiasi nuo pat Nidos Kuršių nerijoje iki pat Šventosios.

* Nereikia važiuoti kelkraščiais, o dviratį galima išsinuomoti bet kuriame Kuršių nerijos miestelyje, Klaipėdoje ar Palangoje. Ir atstumai tarp miestų, ir reljefas - lengvai įveikiami. Gal todėl pajūryje dviračių nuoma tokia populiari, nors ir gana brangi.

* Šiauliai gali būti vadinami Lietuvos dviračių sostine. Mat čia veikia dviračių gamykla „Baltik vairas“. Mieste nuo seno neblogai išplėtota dviračių takų infrastruktūra. Iš šio miesto tam skirtais takais galima nuvažiuoti iki Kryžių kalno ar Kurtuvėnų miestelio, kuriame yra žymus dvaras ir parkas.

* Šiauliuse dviračius nuomoja Turizmo informacijos centras. Už valandą - 5 litai.