Tačiau premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad nepaisant pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimo, priežasčių keisti prognozę, kad dar šiais metais ekonomika augs 1,6 procentais, nėra ir netrukus pamatysime pozityvius BVP rezultatus.
"Aiškiai matome sandėliavimo, transporto, pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos tam tikrą atsigavimą. Tai suteikia optimizmo prognozuojant ekonomikos augimą šiais metais", - sakė A.Kubilius.
2010 m. pirmąjį ketvirtį bendroji pridėtinė vertė labiausiai krito statyboje, o kritimą amortizavo teigiami transporto ir sandėliavimo įmonių rodiklių pokyčiai. Žemės ūkyje sukurtos pridėtinės vertės pokytis artimas visame šalies ūkyje sukurtos pridėtinės vertės mažėjimui. Mažiausiai pridėtinė vertė pirmąjį šių metų ketvirtį krito pramonės sektoriuje.
2010 m. pirmąjį ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 6202,6 lito bendrojo vidaus produkto - 2,6 procento mažiau nei 2009 m. atitinkamą ketvirtį (pašalinus kainų pokyčių įtaką).
Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2010 m. pirmąjį ketvirtį BVP, palyginti su 2009 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 2,8 procento, o palyginti su ketvirtuoju - 4,1 procento.
Statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais ketvirčio duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2009 m. ketvirtojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį.
Patikslintais duomenimis, ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 23 464,2 mln. litų ir, palyginti su 2008 m. atitinkamu ketvirčiu, sumažėjo 12,1 procento.
Anksčiau skelbtas antrasis BVP įvertis sudarė 23 mlrd. 801,4 mln. litų, o jo kritimas buvo -12,8 procento.
Antrasis ketvirtis gali būti statybų verslo lūžio laikotarpis
Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, paskelbtasis BVP pokytis šiek tiek nudžiugino, bet nenustebino. Šį kartą prognozuojančiųjų šalies ekonomikos plėtrą bendruomenė buvo kaip reta vieninga – absoliuti dauguma pranašavo BVP per metus sumažėsiant nuo 4 iki 6 proc. (SEB banko prognozė buvo minus 4,5 proc.).
Nors skeptikai vertins šiandien paskelbtą statistiką kaip recesijos įsitvirtinimą, pabrėžtina, kad metiniai BVP smukimo tempai nuolat „tirpo“ nuo trečiojo praėjusių metų ketvirčio. Atsižvelgiant į sezoniškumo įtaką, pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju ketvirčiu, bendras ekonominis „pyragas“ sumažėjo 4,1 proc. Tai yra ne taip jau ir blogai, turint omenyje Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmes, vis dar snūduriavusį nekilnojamojo turto ir statybų sektorių, priverstinį arba savanorišką (rengiantis dar „juodesniam“ rytojui) namų ūkių diržų susiveržimą, apsiribojant elementarių poreikių tenkinimu, teigia G.Nausėda.
Anot analitiko, pirmąjį ketvirtį baigėme ir antrąjį pradėjome jau truputį optimistiškesne gaida. Kovo mėnesį pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis pirmąkart per pastaruosius 17 mėnesių iškopė į teigiamą zoną, nors buvo tik 1 proc. didesnė nei prieš metus. Apdirbamoji pramonė per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 1,5 proc. (neįskaitant ilgokai remontą vykdžiusios Orlen Lietuva įtakos, plėtra buvo net 5,3 proc.). Nėra priežasčių manyti, kad balandžio-birželio mėnesiais sulauksime atkritimo – to nepatvirtina naujausi pramonės įmonių vadovų lūkesčių tyrimai. Žinoma, pramonė, kuri eksportuoja vidutiniškai 2/3 pagamintos produkcijos, yra ypač jautri išorės rinkų virpesiams. Iš Vakarų Europos ir NVS valstybių ateina prieštaringi makroekonominiai signalai – geras naujienas keičia blogos, tačiau bendra trajektorija yra „į viršų“.
G.Nausėda prognozuoja, kad antrasis ketvirtis gali būti statybų verslo lūžio laikotarpis. Kol kas būtų naivu teigti apie ryškius kiekybinius pokyčius, tačiau bent jau klostosi palankios sąlygos statybininkams prisiminti savo amatą – plėtojama iš karto keletas nedidelių gyvenamųjų namų kvartalų projektų. Optimistinės transporto (išskyrus avialinijų) sektoriaus tendencijos buvo pastebimos jau nuo šių metų pradžios ir vėlesniais ketvirčiais turėti dar labiau išryškėti. Net vidaus prekyba, ilgą laiką kartu su statyba tempusi BVP į dugną, teikia tam tikrų vilčių. Didžiausių šio sektoriaus bendrovių atstovai nebelaiko 2010 metų dar vienais prarastais metais, nors nedrįsta prognozuoti ir reikšmingos plėtros. Arši konkurencija toliau stums iš rinkos mažus žaidėjus, kurie nepajėgs pakelti besikryžiuojančių kainų ir sąnaudų „žirklių“.
Kaip minėjome dar praėjusių metų gruodžio mėnesį, 2010 metai bus nelygūs, tačiau to nereikėtų bijoti – mat kuo toliau, tuo bus šviesiau. SEB bankas nekeičia ir savo santūriai optimistinės prognozės – 2010 m. BVP išaugs 1 proc., o 2011 m. – 4 proc., teigia SEB banko prezidento patarėjas.
Tai, matyt, jau ilgai lauktas dugnas
„Swedbank“ vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė teigia, kad nors 2009 metai baigėsi užuomina apie recesijos pabaigą - ekonomika augo du ketvirčius iš eilės palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu - per pirmuosius tris šių metų mėnesius BVP, kaip ir tikėjomės, vėl sumažėjo. Nors kritimas buvo šiek tiek mažesnis, nei prognozavome.
Gera žinia - tai, matyt, jau ilgai lauktas dugnas, nuo kurio ūkis atsispirs ir pradės kilti. Bloga žinia yra tai, kad grįžome šešerius metus atgal – Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, atsižvelgus į kainų pokyčius, buvo toks pat kaip vidutiniškai per ketvirtį 2004 metais, teigė L.Vrubliauskienė.
Anot analitikės, didžiausias kritimas jau praeityje. Tačiau eksporto atsigavimas, kurį stebime nuo 2009 m. pabaigos, neištempė ekonomikos, nes vis dar smunkanti vidaus paklausa turėjo neigiamą poveikį šio ketvirčio rezultatams. Neigiamos įtakos turėjo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas pernai metų pabaigoje.
Dėl augančio nedarbo ir vis dar mažėjančių pajamų namų ūkių vartojimas smuko toliau. Nors jau keletą pastarųjų mėnesių vartotojų pasitikėjimas stiprėjo, jis išlieka silpnas, palyginti su istoriniais duomenis – pagerėjimas nėra pakankamai didelis, kad jį būtų galima laikyti reikšmingu arba tvariu, o tai rodo, kad namų ūkių vartojimas atsigaus labai iš lėto. Turimi pirmojo ketvirčio duomenys, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvarta, rodo, kad gyventojų išlaidos tebemažėja. Menkas namų ūkių vartojimas šiemet dar darys neigiamą poveikį vidaus paklausos sektoriams ir importuotojams.
Investicijų atsigavimo požymių kol kas nebuvo matyti. Prognozuojame, kad visus 2010 metus, ypač pirmąjį pusmetį, situacija išliks sudėtinga. Vienintelis reikšmingas investicijų finansavimo šaltinis bus ES struktūriniai fondai, nes Lietuvos įmonės dar neskuba investuoti. Lūkesčiai šiek tiek pagerėjo dėl sumažėjusių Lietuvos ekonomikos rizikos įvertinimų ir gerokai atlėgusios įtampos finansų sektoriuje po palankios rinkos reakcijos į griežtas fiskalinio konsolidavimo priemones. Tačiau pagerėjusių rizikos įvertinimų rezultatai – pigesnės ir didesnės kapitalo įplaukos bei didesnis kai kurių ekonominės veiklos rūšių kreditavimas – bus matomi tik šių metų pabaigoje arba 2011 m. pradžioje.
Dėl šviesesnių pasaulio ekonomikos perspektyvų eksportuotojai atsigavimą pajuto pirmieji ir šis procesas tęsis, o grynojo eksporto poveikis turės teigimą įtaką BVP pokyčiams.
Analitikė mano, kad pirmąjį šių metų ketvirtį buvo pasiektas dugnas, nuo kurio ekonomika, tikėtina, atsispirs tolimesniam augimui. O jau antroje šių metų pusėje prasidės stabilesnis ūkio atsigavimas ir galėsime kalbėti apie recesijos pabaigą. Prognozuojame, kad 2010 m. BVP kritimas bus ne didesnis nei 2 proc., o 2011 m. jau išvysime apie 3 proc. augimą.
Ekonomikos atsigavimas priklausys nuo svarbiausių mūsų šalies prekybos partnerių – jeigu jų ekonomikų atsigavimas bus lėtas ir nestabilus, mūsų ekonomikos pakilimo kelias bus netolygus, teigia L.Vrubliauskienė.