Vyriausybė žada ieškoti sprendimų, kurie galėtų padidinti konkurenciją didmeninės prekybos degalais rinkoje.
Premjeras ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas skaičiuoja, kad net ir įgyvendinus visas įmanomas priemones litras benzino didmeninėje prekyboje geriausiu atveju atpigtų 7 centais, o poveikis benzino kainoms degalinėse būtų dar mažesnis.
Konkurencijos taryba šiuo metu atlieka tris tyrimus dėl galimų nesąžiningų veiksmų prekybos degalais rinkoje. Vieno tyrimo objektas - būtent „Orlen Lietuva“ kainodara.
Kaip po trečiadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo sakė J.Rasimas, visi tyrimai turėtų būti baigti šiemet, tačiau preliminari informacija jau kelia tam tikrų įtarimų.
„Pagal preliminarią informaciją, mums didelį įtarimą kelia „Orlen Lietuva“ kainodara“, - žurnalistams sakė Konkurencijos tarybos vadovas.
Pasak jo, jeigu bus nustatyta, kad „Orlen Lietuva“ kainodara riboja degalų importą, bendrovė bus įpareigota tokią kainodarą pakeisti. Tokiu atveju, atsivertų didesnės degalų importo galimybės ir degalai galėtų pigti.
Degalus Lietuvoje parduoda brangiau nei Latvijoje ir Estijoje
"Orlen Lietuva" Lietuvoje degalus parduoda brangiau nei Latvijoje ir Estijoje, rodo Konkurencijos tarybos turimi duomenys. Anot tarybos, taip yra todėl, kad Lietuvos rinkoje "Orlen Lietuva" praktiškai nesusiduria su konkurencija.
Vyriausybei pateiktoje Konkurencijos tarybos informacijoje teigiama, kad dėl "valstybės atsargų kaupimo nuostatų Lietuvoje iš esmės yra apribojamos degalų importo galimybės, todėl AB "Orlen Lietuva" formuoja "savotišką" degalų pardavimo kainodarą".
Pagal pateiktą informaciją, "Orlen Lietuva" savo naftos produktų kainas visų pirma nustato atsižvelgdama į leidinyje "European Marketscan" publikuojamas Platts kotiruotes, o ne sumuodama produkto gamybos kaštus. Tai reiškia, kad "Orlen Lietuva" deklaruojamos kainos nėra grindžiamos atskiromis kaštų sudedamosiomis kainomis.
Platts formulė - svarbus "Orlen Lietuva" kainų sudedamasis elementas, tačiau Konkurencijos taryba turi informacijos, kad Lietuvoje "Orlen Lietuva" užsideda prie tos formulės didesnius priedus nei kaimyninėse valstybėse.
Anot Konkurencijos tarybos, vien dėl šių skirtingų priedų 2010 m. didmeninėje rinkoje Latvijoje "Orlen Lietuva" parduodamo benzino litras pigesnis 7,6 ct/l, o dyzelinas pigesnis 5,5 ct/l nei Lietuvoje.
"Tai ir gali lemti, kad degalinės Latvijoje ir Estijoje perka benziną ir dyzeliną keliais centais pigiau nei jį perka Lietuvoje esančios degalinės. Tokią padėtį iš esmės lemia tai, kad didmeninės degalų rinkos yra konkurencingesnės Latvijoje ir Estijoje, todėl "Orlen Lietuva" tose valstybėse suinteresuota pasiūlyti tokią didmeninę degalų kainą, kuri būtų konkurencinga tų valstybių didmeninių kainų lygmeniu", - daro išvada Konkurencijos taryba.
Konkurencijos tarybos duomenimis 2002-2004 metais "Orlen Lietuva" dalis benzino rinkoje sudarė 99 proc., o dyzelino - nuo 85,4 iki 97,1 proc. Tarybos teigimu, šiuo metu situacija yra tokia pat.
Tuo tarpu Latvijoje "Orlen Lietuva" užima nuo 57,1 iki 74,2 proc. benzino rinkos ir nuo 19,7 iki 26,7 dyzelino rinkos, Estijoje - apie 70 proc. benzino rinkos ir 28-37 proc. dyzelino rinkos.
Po trečiadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas sakė, kad "Orlen Lietuva" kainodara tarybai kelia rimtų įtarimų.
Siekdama padidinti konkurenciją didmeninėje degalų rinkoje Vyriausybė ketina leisti importuotojams kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse laikyti didesnę dalį degalų atsargų.
Šiuo metu kitose ES šalyse importuotojai gali laikyti iki 10 proc. degalų atsargų. Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, kitos ES šalys vidutiniškai užsienyje leidžia laikyti apie 26 proc. atsargų.
Vyriausybė taip pat skatina importuotojus aktyviau naudotis "Klaipėdos naftos" terminalo galimybėmis, tačiau Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad visos šios priemonės didelio rezultato neduos. Didmeninėje prekyboje benzinas atpigtų 7 centais, o vairuotojai degalus pirktų vos keliais centais pigiau.
Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuva turi sekti Vakarų pavyzdžiu ir pereiti prie elektra varomų automobilių.
"Esminį pakeitimą galima pasiekti, jeigu mes visi kartu sutartume, kad turime sekti Vakarų pasaulio tendencijomis ir per artimiausią dešimtmetį nuo benzino naudojimo transporte pereiti prie elektros", - aiškino A. Kubilius.