Rinkoje jau akivaizdžiai trūksta vasarinių kviečių sėklos, nors daugumos kitų vasarinių augalų sėklos yra pakankamai, rašo agroverslo tinklapis „Mano ūkis“.
Pasak Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) direktoriaus Juliaus Grašio, natūralu, kad po tokių sudėtingų žiemojimo sąlygų sunykusius žiemkenčių plotus žemdirbiai nori atsėti būtent tos pačios rūšies augalais. Tai, kad rinkoje aiškiai trūksta vasarinių kviečių sėklos, rodo didelį žieminių kviečių pasėlių pakenkimo mastą.
„Aišku, mes čia kalbame apie sertifikuotos kviečių sėklos trūkumą. Bet prisiminkime, kad sertifikuota sėkla apsėtų pasėlių plotas mūsų šalyje paprastai nebūna didesnis kaip 10-15 proc.“, - patikslino J. Grašys, pabrėždamas, kad problema nėra neišsprendžiama: juk paprastai visuose ūkiuose yra ūkinės (nesertifikuotos) sėklos likučių.
„Pirmiausia reikia labai atidžiai įvertinti žieminių javų pasėlius. Jei išgyveno apie pusę augalų, tai pagal senas skaičiavimo metodikas tokio pasėlio atsėti nebūtina. Arba galima skaičiuoti ir taip: jei viename kvadratiniame metre išliko ir auga 150 augalų, atsėti nereikia. Tiesiog reikėtų taikyti labiau apgalvotą tręšimą ir laukti, kad ir mažesnio, derliaus“, - mano Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojas, Augalų selekcijos centro vadovas Vytautas Ruzgas.
Situaciją apsunkina tai, kad dažniausiai pasėliai būna iššalę lopais. V. Ruzgas perspėja, kad, į tokius žieminių kviečių lauke esančius lopus įsėjus vasarinius kviečius, vėliau gali kilti problemų nuimant derlių.
„Tikrai nesirengiu mokyti ūkininkų, ką tokiais atvejais daryti. Kiekvienas žemdirbys šiais laikais turi gerų technologinių žinių ir gali pats nuspręsti, kuo atsėti nušalusius pasėlius. Kaip selekcininkas norėčiau tik dar kartą priminti, kad reikėtų atsigręžti į nacionalinę sekciją. Paprastai po kiekvienos tokios netipiškai sudėtingos žiemos (o tokios pasitaiko maždaug kas dešimtmetį) lietuviškos selekcijos veislės būna geriausiai peržiemojusių penketuke“, - pabrėžė V. Ruzgas.
LSA turimais duomenimis, rinkoje yra pakankamai daugumos vasarinių augalų sėklos: rapsų, miežių, grikių, avižų, lubinų, žirnių, pupų, įvairių daugiamečių žolių ir jų mišinių, bulvių. Pastarųjų pirkimas šiuo metu truputį stabtelėjęs, tad dar beveik visi stambieji sėklinių bulvių tiekėjai (ūkininkas Petras Vasiliauskas, bendrovės „APH agro“, „Šaka“, „Solanika“) turi įvairaus ankstyvumo veislių bulvių.