Sostinės šilumos ūkis atsidūrė kryžkelėje

Situacija „Vilniaus energijos“ elektrinėse primena Ignalinos elektrinės uždarymo istoriją.

Prieš penkerius metus visi žinojo, kad atominė elektrinė bus uždaryta, bet iš esmės niekas nebuvo daroma.

Šiandien tampa visiškai aišku, kad nieko nedarant 2016 metais tektų uždaryti sostinei šilumą tiekiančias „Vilniaus energijos“ elektrines.

Lietuva, stodama į ES, įsipareigojo teršalų normas sumažinti kelis kartus.

Iki 2015 metų pabaigos šaliai taikomas pereinamasis laikotarpis.

Dabartinė elektrinių būklė neatitiktų taršos reikalavimų. Todėl yra du keliai: uždaryti elektrines arba jas modernizuoti.

Sostinės šilumos ūkį valdanti „Dalkia“ pasisiūlė investuoti į biomasės katilus su sąlyga, jei sostinės savivaldybė pratęstų sutartį 20 metų.

2016 metais išmetamų azoto oksidų deginant dujas norma griežtės 3,5 karto.

Deginant mazutą išmetamų sieros oksidų norma griežtės net 8,5 karto, kietosioms dalelėms – 2,5 karto.

Šiuo metu Vilniuje yra trys elektrinės – Gariūnuose, Baltupiuose ir Savanorių prospekte.

Aplinkos ministerija jau išsiuntė perspėjimą Vilniaus miesto savivaldybei, kad ši pradėtų rūpintis elektrinių modernizavimu.

Panašus likimas laukia ir Kauno bei Mažeikių elektrinių. Laikinojoje sostinėje jau planuojama statyti dvi naujas elektrines. „Orlen Lietuva“ gamyklai priklausančioje Mažeikių elektrinėje irgi ieškoma sprendimų.

Viena išeičių – elektrinėse įrengti dūmų valymo įrenginius. Tai sumažintų taršą iki reikalaujamos ribos. Tačiau kiek tai gali kainuoti?

Kauno technologijos universiteto mokslininkai, vadovaujami Kęstučio Buinevičiaus, pernai apskaičiavo, kad dūmų valymo įrenginiai Vilniui kainuotų 1,17 mlrd. litų.

Tiek investuoti neketina nei „Vilniaus energiją“ valdanti įmonių grupė „Dalkia“, nei juo labiau sunkiai besiverčianti Vilniaus savivaldybė.

„Filtrai – neatsiperkanti investicija. Investuoti 1,17 mlrd. litų mes nepajėgtume“, – tvirtino Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Tokios investicijos smarkiai padidintų šilumos tarifą vilniečiams.

Jei savivaldybė vis dėlto pasirinktų įrengti filtrus, neaišku, ar būtų spėta baigti visus darbus. Tokie įrenginiai montuojami atskiruose kompleksuose, jų dydis prilygtų dabartiniams elektrinės statiniams.

Beje, modernūs dūmų valymo įrenginiai yra sumontuoti Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose.

Ši elektrinė yra gavusi ES paramą.

Sostinė taip pat galėtų prašyti paramos, bet ES dengtų iki 10 proc. projekto sumos.

Taigi sostinei vis tiek tektų nepakeliama našta.

Yra ir dar vienas argumentas prieš filtrus: Vilniaus šilumos tiekėjas ir toliau priklausytų nuo vienintelio dujų tiekėjo – „Gazprom“ neprognozuojamų kainų.

„Per metus Vilnius dujų tiekėjui sumoka 320 mln. litų. Manome, kad didžioji šios sumos dalis turėtų likti Lietuvoje“, – įsitikinęs R.Adomavičius.

Jo teigimu, jeigu šilumos ūkis pereitų prie biomasės, mažiausiai 200 mln. litų liktų Lietuvoje, o ne iškeliautų į Rusiją.

Sostinė turėtų būti šildoma deginant biomasę, daugiausia medienos atliekas.

Tuo įsitikinę „Vilniaus energijos“ valdytojai.

Prancūzijos kompanijos „Dalkia“ sutartis su įmone „Vilniaus energija“ baigiasi 2016 metų pabaigoje.

Savivaldybei siūloma jau šiandien apsispręsti, kas valdys „Vilniaus energiją“ ir koks kuras bus deginamas.

Vicemeras R.Adomavičius vadovauja savivaldybėje suburtai derybinei komisijai. Ji turėtų artimiausiu metu tarybai pristatyti projektą, dėl kurio apsispręs miesto valdžia.

Dėl „Vilniaus energijos“ ateities bus apsispręsta jau šią vasarą.

„Sutartyje su būsimu investuotoju mes numatysime griežtus rėmus.

Garantija dėl šilumos tarifo – tarp prioritetų“, – pridūrė vicemeras R.Adomavičius.

Šiuo metu dujų ar mazuto kaina sudaro beveik 15 centų vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti.

„Vilniaus energijos“ darbuotojų algoms ir „Sodros“ įmokoms – 1,35 cento.

Dar 1,3 cento mokama už turto nusidėvėjimą. Einamasis remontas vartotojams kainuoja 0,41 cento.

Kitos sąnaudos (darbo drabužiai, transportas ir pan.) sudaro 0,7 cento. Pelno dalis tarife sudaro 1,05 cento.

Sostinės gyventojai dar trejus metus mokės vadinamąjį Imbraso mokestį – 1,34 cento už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę.

Kai sostinei vadovavo „tvarkietis“ Juozas Imbrasas, „Vilniaus energijai“ nebuvo leista padidinti šilumos tarifo, nors dujų kaina buvo smarkiai išaugusi.

Patirtus nuostolius „Vilniaus energija“ ketveriems metams įskaičiavo į šilumos kainą.

Pagal siūlomą modelį, Vilnius 60 proc. šilumos pagamintų degindamas biomasę, likusią dalį – dujas.

„Vilniaus energijos“ valdytojai mano, kad tokiu atveju sumažėtų priežasčių šilumai brangti, nes nuo dujų tiekėjo priklausytų tik nedidelė kainos dalis.

Specialistai apskaičiavo, iš ko susidėtų šilumos tarifas 2016 metais, jei būtų pereita prie biomasės.

Didžiausią įtaką kainai turėtų investicijos – iš viso 14 proc.

Tačiau kuro gamybos sąnaudos gerokai sumažėtų. Biomasė už dujas yra pigesnė mažiausiai 25 proc.

Medienos atliekos būtų perkamos iš urėdijų, privačių miškų savininkų.

Be to, „Vilniaus energijai“ nereikėtų pirkti taršos kvotų.

„Vilniaus energijos“ valdytojai žada, kad visi šie veiksniai galutinį šilumos tarifą sumažintų 2,3 proc. Tuo atveju, jei Vilnius ir toliau šildysis dujomis ir mazutu, investicijos į elektrinių modernizavimą paveiktų kainą 27 proc. Dar 3 proc. įtaką tarifui padarytų papildomų filtrų įdiegimas.

* Prancūzų koncernas „Dalkia“ Vilniaus savivaldybei siūlo pratęsti sutartį 20 metų – iki 2036-ųjų. Už tai įsipareigoja investuoti į šilumos ūkį.

* Į biomasės, kaip kuro rūšies, diegimą „Dalkia“ ketina investuoti 296 mln. litų.

* Į naujo kuro diegimo projektą nuo ateinančių metų iki 2015-ųjų žadama investuoti apie 670 mln. litų.

* Dar 414 mln. litų koncernas „Dalkia“ siūlo investuoti į jau esamą turtą.

* Į teršalų mažinimo priemones iki 2016 metų „Dalkia“ ketina investuoti dar 180 mln. litų. Be to, 66 mln. litų bus investuota į šilumos ūkį pagal senus nuomos sutarties įsipareigojimus.

„Dar prieš dvejus metus Vilnius yra apsisprendęs pereiti prie kuro rūšies – biomasės. Tai svarbu daugeliu požiūrių. Lietuva už dujas moka kone daugiausia Europoje, todėl privalome turėti alternatyvą. Dabar mokame už dujas tiek, kiek iš mūsų reikalauja.

Jei Vilnius pereitų prie biokuro naudojimo, gal ir likusiai šalies daliai tai padėtų apsispręsti.

Biomasės – medienos atliekų, šiaudų naudojimas sukurtų tūkstančius naujų darbo vietų. Be to, pinigai liktų Lietuvoje, o ne iškeliautų į Rusiją.

Žinoma, investicijoms iš pradžių reikėtų didesnių sąnaudų, bet vėliau jos imtų mažėti. Kalbant apie šilumos kainas, ji galėtų būti mažesnė nei dabar. Kad ne didesnė – be jokių kalbų.

Mes esame gavę „Dalkia“ pasiūlymą, tačiau galutinio sprendimo nėra. Bus svarstomi įvairūs variantai.“