Statistikos departamento duomenimis, balandį 3 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 68 proc. - kad pablogėjo, 29 proc. gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (kovo mėn. - atitinkamai 2,69 ir 28 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 10 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 38 proc. manė, kad finansinė padėtis pablogės (kovo mėn. - atitinkamai 10 ir 44 proc.). 48 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 78 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 3 proc. - kad pagerėjo, 19 proc. atsakė, kad padėtis nepasikeitė (kovo mėn. - atitinkamai 89, 2 ir 9 proc.).
Balandžio mėn. 16 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės (kovo mėn. - 15 proc.). Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą, dalis sumažėjo nuo 50 iki 45 proc., o 37 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pat.
Balandį 4 proc. gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėn., 83 proc. prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 44 proc. - reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (kovo mėn. atitinkamai - 4, 79 ir 35 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandžio mėn. skyrėsi: mieste jis buvo minus 37, kaime - minus 39. Palyginti su kovu, kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, mieste - padidėjo 1 procentiniu punktu. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė bedarbių skaičiaus didėjimo prognozė, pablogėjęs šalies ekonominės padėties ir galimybės sutaupyti per artimiausius 12 mėn. vertinimas. Kaimo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius didės, padaugėjo nuo 79 iki 84 proc., iš jų prognozuojančių labai spartų bedarbių skaičiaus didėjimą - nuo 33 iki 46 proc.
Miesto gyventojai optimistiškiau nei prieš mėnesį vertino namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau padaugėjo manančiųjų, kad bedarbių ir toliau daugės. Spartų bedarbių skaičiaus augimą balandį prognozavo 43 proc. miesto gyventojų (kovo mėn. - 36 proc.).
Per metus, palyginti su 2009 m. balandžio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 13 procentinių punktų. Šį augimą lėmė optimistiškesnis šalies ekonomikos perspektyvų vertinimas, namų ūkio finansinės padėties gerėjimo prognozės. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną šalies ekonominės padėties kitimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, dalis sumažėjo nuo 69 iki 43 proc., laukiančių pagerėjimo - padidėjo nuo 9 iki 16 proc. Gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. išaugs, dalis sumažėjo nuo 93 iki 83 proc.
Gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinės padėties tikėtinus pokyčius per metus pasikeitė mažiau: manančiųjų, kad jų namų ūkio padėtis pablogės, sumažėjo 12 procentinių punktų, besitikinčiųjų pagerėjimo padaugėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. taip pat truputį pagerėjo.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis - tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.