„Pernai atliktų tyrimų duomenimis, skurdą patyrė 10 proc.
dirbančiųjų. Taip yra dėl per žemo žmogaus darbo užmokesčio ir
nepakankamos valstybės socialinės politikos - dirbantis turi
išlaikyti daug nedirbančių asmenų“, - penktadienį Seimo Europos
informacijos biure vykusioje diskusijoje apie skurdą Lietuvoje sakė
ministerijos Socialinės aprėpties skyriaus vedėja Gražina
Jalinskienė.
Jos teigimu, Lietuvoje 2008 metai buvo atliktas gyventojų pajamų
ir gyvenimo sąlygų tyrimas, kuris parodė, jog skurdo 670 tūkst.
žmonių, arba 20 proc. šalies gyventojų.
Pasak G.Jalinskienės, Lietuva su Europos Sąjunga (ES) derasi
dėl įsipareigojimo iki 2020 metų skurdą mastą sumažinti iki 500
tūkst. Jeigu tai padaryti pavyktų, skurdo išvengtų 170 tūkst.
žmonių.
Pagal skurdo lygį Lietuva ES yra maždaug 20 vietoje.
Vienišas žmogus priskiriamas prie skustančiųjų, jeigu jo
pajamos yra mažesnės negu 720 litų, o šeima iš keturių asmenų
(dviejų suaugusių ir dviejų vaikų iki 14 metų) - kai jos pajamos
nevirija 1,512 rūskt. litų (378 lito kiekvienam šeimos nariui).
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos
pirmininkė Jūratė Matikovienė siūlė valdžiai priimti daugiau
sprendimų dėl socialinių paslaugų nepasiturintiems žmonėms, o ne
pirmenybę teikti socialinėms išmokoms. Ji prognozuoja, kad
valstybės nuolat remiami žmonės praranda įgūdžius patys
ieškotis pajamų, darbo.
„Gauna pašalpas, jas pravalgo - ir nieko nelieka. Nebent
antsvoris. Kuris irgi dings vieną dieną“, - sakė J.Matikovienė.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas
prognozavo, kad netinkama ES politika žemės ūkio srityje skurdą
dar didins: „Su parama žemdirbiams ne kuriama pridėtinė vertė, o
pinigai užkasami į žemę. Reikia mažinti išlaikytinių
skaičių“.
Jo manymu, skurdo mažinimo problemų sprendimą neigiamai veikia
net ir situacija dėl kitos seksualinės orientacijos žmonių
eitynių: „Ar toks verslininkas ryšis investuoti Lietuvoje, kur verda
tokios aistros - leisti ar neleisti?“
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas
Gruževskis pabrėžė, kad šalyje vis labiau plečiasi skurdo
žirklės: didėja nedarbas ir daugėja paramos gavėjų.
„Kuo plačiau jos prasiplės, tuo bus didesnė įtampa“, -
tvirtino jis.
Pasak instituto vadovo, pastaruoju metu nedarbo pašalpas vis
daugiau gauna šeimų, kuriose darbo neturi abu sutuoktiniai. Dabar
šios šeimos sudaro 60 proc. pašalpų gavėjų. „Anksčiau į
didžiausią paramos gavėjų grupę įėjo vieniši tėvai,
daugiavaikės šeimos“.
Jo duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį socialinę paramą
gavo 61,4 tūkst. šeimų, kuriose auga vienas arba du vaikai, arba
penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tokią
pačią paramą gaunančių daugiavaikių šeimų skaičius išaugo
dvigubai - iki 35 tūkst., vienišų tėvų - maždaug tris kartus -
iki 71 tūkst.
Šiais metais dėl paramos kreipėsi apie keturis kartus daugiau
vienišų asmenų be vaikų - beveik 40 tūkst. 2009 metų pirmą
ketvirtį jų buvo 9,5 tūkst. Vienišų daugiavaikių tėvų
padaugėjo 3 tūkstančiais.
Skurdo mažinimo procesuose B.Gruževskis pasigenda didesnio
indėlio iš kultūros, švietimo ir mokslo, finansų, ūkio
ministerijų: „Kodėl tik socialinės apsaugos ir darbo ministerija
tuo turi rūpintis viena? Kodėl mes turime sudėti į „Maisto
banką“, o tos ministerijos neturi?
Jis siūlo metų pradžioje numatyti konkrečius darbus, kuriuos
turėtų atlikti konkrečios institucijos sprendžiant skurdo
problemas.