Vilija Bortkevičienė pardavė būstą Vilniuje, sodybą netoli sostinės ir persikėlė į netoli Kernavės esantį Strazdų kaimą.
Ant Musės upės kranto pasistatyto medinio šiaudais dengto namo moteriai nepakako. Tada viduryje laukų išdygo trys 16 kvadratinių metrų ploto namai architektės vaikams septyniolikamečiams Antanui ir Grigui bei aštuonmetei Augustei.
O visai neseniai architektė įsigijo klaipėdiečio meistro Antano Poškos pagamintą jurtą.
Pastatė per tris valandas
„Drąsiai moteriai – drąsi spalva“, – pajuokavo jurtą atgabenęs A.Poška. Kaimo galulaukėje viduryje pievos stypso ryškiai mėlynu drėgmei atspariu audiniu aptraukta jurta.
Tai – mongoliško tipo jurta.
Karkasas pagamintas iš medinių gegnių, apačioje sutvirtintų grotelių principu.
Atgabenęs jurtą meistras jos karkasą kaime išskleidė tarsi armonikos dumples.
Viršuje karkasas įtvirtintas klijuota mediena ir apdengtas veltiniu. Vasarinės jurtos variantui, kurį pasirinko architektė, panaudota 100 kilogramų veltinio.
Žieminei jurtai jo reikia dvigubai daugiau.
2 centimetrų storio veltinį klaipėdietis pagamina iš savo auginamų avių vilnos.
Natūraliomis medžiagomis apdorotas veltinis puikiai sulaiko karštį ir apsaugo net nuo 40 laipsnių šalčio.
3 metrų aukščio 5 metrų skersmens 19 kvadratinių metrų jurtą meistras pastatė per 3 valandas. Nors statinys yra be pamatų, konstrukcijai nebaisūs stiprūs vėjo sūkuriai, jurta išlaiko ir dideles sniego apkrovas.
Grindys – iš pušų spyglių
V.Bortkevičienė įsigijo patobulintą jurtą – su langais, medinėmis durimis ir grindimis.
Mongoliškose jurtose tokių civilizacijos išradimų nėra.
Šviesa į jurtą patenka per du vitrininius langus.
Pro juos matyti gamta, todėl nesijauti nuo jos atplėštas. Durys jurtoje tradiciškai statomos pietinėje pusėje.
Architektė planuoja pagaminti iš lauko uždaromas prie medinių statinio durų derančias langines.
Statinio grindys išklotos medžio drožlių plokštėmis. Meistras teigė, kad jurtoje galima įsirengti bet kokias grindis, net kloti parketą.
V.Bortkevičienė, nuėmusi medžio plokštes, grindis išklos drėgmę izoliuojančia plėvele. Ant jos pils pusmetrio storio pušų spyglių sluoksnį. Architektė tikino, kad spygliai yra puiki ekologiška izoliacinė medžiaga ir natūrali vėdinimo sistema.
Spyglių sluoksnį jurtos savininkė ketina užkloti storais kilimais.
Jurtą vadina gyvu būstu
Jurtoje įrengta nedidelė krosnelė. Ji ne tik šildo, bet ir tinka valgiui gaminti.
Ryškią jurtą moteris norėtų apželdinti vijokliais.
Interjerą architektė ketina įsirengti pasiremdama mongolų ir lietuvių tradicijomis. Visi baldai bus tik iš natūralių medžiagų, vietoj lovos – šiaudais kimštas čiužinys.
Moteris jurtą įsigijo už 7 tūkst. litų. Apdaila kainuos dar apie 10 tūkst. litų.
„Jurta – gyvas, kvėpuojantis namas. Vilna turi gydomųjų savybių. Tai puiki išeitis nenorintiems atitrūkti nuo gamtos ir gyventi ekologiškai“, – teigė moteris.
Vaikams skyrė po namą
Kad gyvenimui užtenka visai nedidelio namo, architektė įrodė savo pavyzdžiu. Trims savo vaikams moteris pastatė po 16 kvadratinių metrų ploto namą.
Namai pastatyti iš eglinių rąstų, uždengti šiaudiniais stogais. Aplink namus įrengtos pusmetrio pločio terasos. Vasarą moteris ir vaikai įsisupę į miegmaišius jose miega.
Moteris parodė dukteriai skirtą būstą. Namo viduje yra krosnelė, tinkanti valgiui gaminti. Už pertvaros – vieta apsiprausimui ir tualetui.
Ant namo viduje pastatytos pakylos įrengta lova. Po užtiesalu vietoj čiužinio – šiaudų ir vaistažolių sluoksnis. Lentynos rakandams – medinės.
Interjerą puošia pintinės, natūralių pluoštų audiniai. Moteris viską įrengė savomis rankomis iš paprastų ir nebrangių medžiagų.
Šaldytuvas įrengtas po namo grindimis – negilioje vėsioje duobėje telpa trilitriniai stiklainiai.
Vandens ir elektros namuose nėra, bet moteris teigė, kad tokių patogumų nepasigenda.
Kadangi namo aukštis – 4 metrai, viduje atrodo pakankamai erdvu. Vieno tokio namo statyba V.Bortkevičienei kainavo 25 tūkstančius litų.
Išlaikyti jurtą ir rąstinius namus moteriai kainuoja nebrangiai, nes juose nėra elektros, vandens, pasišildyti užtenka malkų.
„Pastatai gamtoje turi būti ne svetimkūnis, o natūralūs, tarsi paukščio lizdai.
Ekologiški, nedideli būstai yra tiltas tarp žmogaus ir gamtos“, – įsitikinusi architektė.
* * *
Lietuvoje populiarėja klajoklių būstai
Avių augintojas A.Poška, ilgai sukęs galvą, kur padėti nukirptas vilnas, dabar pats jų visur ieško, kad galėtų gaminti jurtas. Klaipėdos rajone gyvenantis ūkininkas pirmąją savo jurtą pasistatė daugiau nei prieš metus, pievoje netoli Judrėnų gyvenvietės.
Vyras pusmetį vargo, kol pasigamino neįprastam būstui tinkamo veltinio. Įsirengęs karšyklą ir pats sukonstravęs specialų vilnų vėlimo aparatą A.Poška džiaugiasi, kad įranga veikia patikimai.
Žinių apie tradicinį mongolų, kazachų, kirgizų, turkmėnų, jakutų, kitų klajoklių būstą ūkininkas ieškojo internete. A.Poška sužinojo, kad ne jam vienam rūpi jurtos.
Tokius lengvai kilnojamus patogius būstus masiškai gamina amerikiečiai ir kanadiečiai.
Šimtą avių laikančiam judrėniškiui jurtai pagaminti reikia apie 200 kilogramų žaliavos – visos bandos vieno kirpimo vilnos. Dabar vyrui jau ir kiti lietuviškų šiurkščiavilnių avių augintojai siūlosi tiekti žaliavą.
Maždaug 15 kvadratinių metrų ploto jurta su mediniu karkasu sveria apie 300 kilogramų, ji pastatoma ir išardoma per valandą. Vasaroti tinkamame būste išsitenka 5-6 žmonės.
Prieš vasaros sezoną A.Poška gauna vis daugiau užsakymų iš užmiesčio sodybų, vasarviečių, stovyklaviečių savininkų, įvairių turizmo agentūrų. Jurtų užsisakė ir viena kelionių agentūra. Tokiuose būstuose nori gyventi natūralios gamtos išsiilgę užsienio turistai.