Atostogos: tūkstančiai kilometrų dviračiu

Į tokią ilgą kelionę išsiruošė per Baltijos jūros valstybes dviračius minanti mokslininkų šeima iš Vokietijos.

Štutgarte gyvenantys biologijos mokslų daktarai 57 metų Heinzas Gerhardas Jansenas ir metais jaunesnė jo žmona Anna Elisabeth sumanytai kelionei dviračiais po Europą skyrė savo ilgas atostogas, kurias sukaupė per 25 darbo metus valstybinėje kompanijoje.

Balandžio 2 dieną išvažiavę iš Štutgarto, jie per Lenkiją, Baltijos, Skandinavijos šalis planuoja pasiekti Olandiją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją ir rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje grįžti namo. Per pusmetį pora ketina dviračiais numinti apie 13 000 kilometrų.

Vokiečiai keliautojai Palangą pasiekė nuo namų nuvažiavę 2,3 tūkst. kilometrų.

„Nesilaikome griežto kelionės grafiko, nesiekiame jokių rekordų. Važiuojame savo malonumui, sustojame, kur patinka, užtrunkame, kiek norime“, – pasakojo H.G.Jansenas.

Per dieną vokiečiai nuvažiuoja vidutiniškai po 50 kilometrų. Bet būna, kad numina ir po 70-90 km, dažniausiai tuomet, kai važiuoja pavėjui.

Nuo balandžio 2 d. dviračiais jie nevažiavo tiktai keletą dienų. Net dvi poilsio dienas praleido Lietuvoje – Kaune ir Palangoje.

„Kaltas gražus jūsų kraštas. Norėjome pamatyti Kauną, Klaipėdą, važiuoti panemunės keliu.

Palyginti nedidelei Lietuvos atkarpai teko skirti gana daug – 12 dienų“, – šypsojosi A.E.Jansen.

Biologų šeima į tokį ilgą žygį išsiruošė pirmąkar. Tačiau keliones dviračiais jie pamėgo seniai.

Pora pripažįsta, kad keliauti numatytu maršrutu automobiliu būtų kur kas greičiau ir patogiau, tačiau tai būtų nuobodi kelionė.

„Važiuojant dviračiu lavinamas kūnas, pasisemiama sveikatos, patiriama daugiau įspūdžių, važiuojama ne nutiestomis magistralėmis, o atokiais keliukais, galima grožėtis gamta“, – keliavimo dviračiu privalumus vardijo Heinzas.

Pirmenybę dviračiams vokiečiai atiduoda ir dėl ekonominių priežasčių.

„Mašina nuvažiavę 2,3 tūkst. kilometrų, vien degalams būtume išleidę apie 250 eurų (beveik 900 litų). O kur dar kelių, automobilių stovėjimo, jų saugojimo mokesčiai?“ – būtinas kelionės mašina išlaidas vardijo biologas.

Dabar per dieną jie stengiasi išleisti iki 100 eurų. Už šią sumą pora nakvoja viešbutyje, pavalgo, aplanko muziejus. Tačiau esant reikalui nevaržo savęs, kartais net paišlaidauja.

Kelionei po Šiaurės Europą sutuoktiniai ėmė ruoštis praėjusių metų lapkritį.

Heinzas turėjo tinkamą dviratį, o žmonai buvo pagamintas pagal jos ūgį. Toks pagal individualų užsakymą pagamintas dviratis kainavo apie 4 tūkst. eurų.

Daugiausia laiko užėmė maršruto sudarymas. Keliautojai išstudijavo lankytinas ir įdomesnes vietas. Jie rinkosi kelius, labiau pritaikytus dviratininkams. Dėl eismo saugumo vokiečiai vengė didelių magistralių.

Nubraižę kelionės maršrutą, Jansenai rinkosi sustojimo ir nakvynės vietas. Kasdien turimą įveikti atstumą vokiečiai apskaičiavo taip, kad nereikėtų važiuoti sutemus ir iki nakties būtų pasiektas miestelis.

Nakvynės vietoje jie surinkdavo informacijos apie kelis viešbučius – jei pasirinktame viešbutyje nebūtų vietų arba jis nedirbtų.

Tačiau kelionėje ne viską įmanoma suplanuoti. Važiuojant Lenkijoje, Jansenus užklupo naktis gūdžiame kaime, todėl nakvynės teko prašytis pas žmones.

Dviračiais keliaujantys biologai juokiasi pavadinti geriausiais Europos valstybių kelių ir viešbučių ekspertais.

„Iš tiesų viešbučių rinką esame išstudijavę gana nuodugniai.

Nakvynei netaupome, tačiau renkamės viešbučius, kuriuose kainos yra priimtinos. Kol kas visuose viešbučiuose buvome maloniai priimti su dviračiais. Jiems atsirasdavo vietos garaže arba leisdavo pastatyti laisvame kambaryje“, – pasakojo H.Jansenas.

Dviratininkams patogiausia važiuoti Vokietijoje – ten geri keliai, atidūs lenkiančių mašinų vairuotojai. Lenkijoje keliautojams teko ir ištrupėjusio asfalto bei žvyruotų kelio atkarpų.

Lietuvoje keliai geresni, daugiau dviračių takų, tačiau dviratininkams mažiau pakantūs vairuotojai. Kai kurie pralėkdavo pro pat, kiti susierzinę signalizuodavo ir ragindavo trauktis vos ne ant žolės.

Didžiausia problema yra ta, kad Lenkijoje ir Lietuvoje miesteliuose mažai kas moka angliškai, todėl kalbėtis tenka gestais.

* * *

* Svarbu – tvirtas dviratis, kad juo būtų galima vežti 30-40 kilogramų bagažo. Dviračiui nereikia gailėti pinigų, nes jam sulūžus kelionėje turėsite dar daugiau išlaidų. Dviračio sėdynė turi būti kuo platesnė, kad sėdėti ant jos būtų patogu net keletą valandų.

* Nors važiuojama ilgam, nereikia stengtis vežtis pusės namų. Būtina turėti neperšlampamą striukę. Patekus į lietų ir sušlapus, galima susirgti. Reikia turėti šiltesnių drabužių. Galima pasiimti mėgstamų drabužių, tačiau jų turi būti kuo mažiau. Kelionėje reikia vilkėti tokiais drabužiais, su kuriais būtų galima pasirodyti viešoje vietoje, muziejuje. Ne pro šalį būtų pasiimti puošnesnį drabužį, kurį vilkint galima apsilankyti kavinėje. Batai turi būti lengvi, kad būtų patogu minti pedalus ir vaikščioti. Geriausia sandalai.

* Vežtis nedidelę dujinę viryklę, reikalingiausių indų, palapinę. Turėti atsarginių dviračio padangų, kitų detalių, įrankių, pirmosios medicinos pagalbos rinkinį. Važiuojant dviračiu reikalingas šalmas, nuo dulkių ir akmenukų apsaugantys akiniai.

* Geriausia važiuoti nedidelėmis 2-3 žmonių grupėmis. Didesnei grupei sudėtinga vienoje vietoje rasti nakvynę. Tuomet sunku planuoti maršrutą, važiavimo tempą ir lankytinus objektus, nes daugumos žmonių – skirtingos fizinės galimybės, kiti poreikiai.

* Dėl saugumo patartina nekeliauti sutemus. Atvykus į sustojimo ar nakvynės vietą po miestą nevažinėti dviračiu. Į sustojimo vietą dviračiu tik atvažiuoti ir išvažiuoti. Nereikia bijoti, kad suges dviratis ar sutriks sveikata.

* * *

Žinomiausia Europos dviračių trasa yra „Euro 1“, kuri nuo Kalė miesto Prancūzijoje per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją, Kaliningradą, Baltijos šalis driekiasi iki Sankt Peterburgo Rusijoje.

Dviratininkų poreikiams pritaikyti viešbučiai: Olandijoje – „Bicycle Hotel Amsterdam“, Italijoje – „Cassella Hotel“, „Hotel Dory“, „Vallecetta“, Ispanijoje – „Barcelo Pueblo Park“, Belgijoje – „Hotel Ambrosia“, Austrijoje – „Radhotel Faakersee“, Lietuvoje – „Kerpė“ Palangoje. Tokių viešbučių pusrūsiuose būna įrengti rakinami dviračių garažai.

* Garaže galima nuplauti dviratį. Čia yra aukšto slėgio vandens įranga, takas vandeniui nutekėti.

* Purviną aprangą viešbučio svečiai gali išsiskalbti rūsyje esančiose skalbyklėse. Šalia būna ir džiovykla.

* Kad į kambarius nereikėtų tempti sunkių kuprinių, dviratininkai jas gali palikti saugojimo kamerose.

* Visos šios dviratininkams teikiamos paslaugos nemokamos.

* Sugedusius svečių dviračius remontuoja į viešbutį iškviestas kvalifikuotas meistras.