„Reikia kovoti su biudžeto deficitu struktūriškai. Trumpuoju periodu tai reiškia karpymus, bet po to turime galvoti apie augimą, be to nėra jokio tvaraus sprendimo“, - sakė Ch.Ketelsas.
Harvardo verslo mokyklos mokslinis bendradarbis yra įsitikinęs, kad ekonominiu aspektu į Baltijos šalis negalima žvelgti kaip į homogeninį vienetą, nes jose situacija yra skirtinga.
„Iš išorės jos atrodo, kaip vienas vienetas, bet yra aišku, kad visos trys šalys yra skirtingoje situacijoje“, - teigė Ch.Ketelsas.
Viena iš priežasčių, dėl ko Estija šiuo metu yra geresnėje situacijoje, pasak Harvardo verslo mokyklos darbuotojo, yra ta, kad ji viešuosiuose finansuose anksčiau nei kitos Baltijos šalys pradėjo karpymus. „Lietuva visada šiek tiek atsiliko pagal vystymąsi“, - teigė Ch.Ketelsas.
Pasak jo, šiuo metu valstybėms yra svarbu rasti savo sprendimus, strategiją.
„Baltijos šalys padarė beveik viską, ko Europos Sąjunga iš jų prašė, bet to nepakanka. Šaliai reikia strategijos, rasti pačiai atsakymus į klausimus, kaip mes turime augti, kokios yra galimybės, kur mes norime koncentruotis, mobilizuoti lyderius iš privataus ir viešojo sektoriaus. Reikia ne tik kovoti su krize, bet ir mąstyti toliau“, - teigė Ch.Ketelsas.