Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nerimą sukėlė bendrovės „Neringos vanduo“ prašymas leisti padidinti šalto vandens kainą Neringoje iki 13,15 lito už kubinį metrą.
Ši kaina daugiau nei tris kartus viršytų tą, kurią moka vilniečiai.
Pavojinga riba – peržengta
„Mes manome, kad vandens kaina gali viršyti vartotojų galimybes už jį mokėti“, – teigia kainų prižiūrėtojai, išsiuntę perspėjimą miesto savivaldybei.
Atsižvelgiant į Pasaulio banko patirtį, išlaidos geriamajam vandeniui turėtų būti ne didesnės kaip 4 procentai šeimos pajamų.
VKEKK paskaičiavo: jei šeima vidutiniškai per mėnesį suvartoja 5 kubinius metrus šalto vandens, o mėnesio pajamos siekia apie 1730 litų, pavojinga riba būtų peržengta. Išlaidos už šaltą vandenį priartėtų prie 70 litų.
Nesiskundžia mokumu
„Neringos vandens“ vadovas Ričardas Gubinas tvirtino, kad padėtis nėra grėsminga: „Nuolatiniai gyventojai moka gana tvarkingai. Problemų kyla tik dėl tų šeimininkų, kurie čia gyvena tik vasarą.“
Dalį išlaidų gyventojams kompensuoja savivaldybė. Vandens kaina Neringoje visada buvo didelė. Dabar ji siekia 10,41 lito.
„Tam, kad vanduo būtų geros kokybės, reikėjo nemažai investuoti, statėme ir valymo įrenginius. Kainą prašome didinti tik tam, kad galėtume toliau palaikyti ūkį“, – aiškino įmonės vadovas.
Ties kritine riba atsidūrė ir daugiau nei 9 litus už kubinį metrą vandens mokantys Kretingos, Klaipėdos rajono, Pagėgių vartotojai.
„Nedideli vandens tiekėjai visur susiduria su didesnėmis sąnaudomis. Be to, Neringa – labai specifinis regionas“, – pridūrė R.Gubinas.
Gresia energetinis skurdas
Šalto vandens kaina vartotojams gal dar nekelia didesnio susirūpinimo, tačiau augančios šilumos, elektros ir dujų kainos gyventojus verčia skolininkais.
Pagal Didžiojoje Britanijoje įteisintą energetinio skurdo apibrėžimą, jei sąskaitai už energiją išleidžiama daugiau nei 10 procentų gaunamų pajamų, gyventojai skursta.
Pagal šį apibrėžimą, dauguma Lietuvos gyventojų gyvena energetiniame skurde. Dar 2006 metais lietuvių išlaidos už suvartotą energiją šeimos biudžete siekė 14 proc. Pagal šį skaičių Rytų ir Vidurio Europoje tąkart nusileidome tik Rumunijai.
Remiantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ pernai atliktu tyrimu, sąskaitoms už šildymą, elektros energiją ir karštą vandenį mūsų šalies piliečiai atseikėja daugiau kaip 55 proc. savo pajamų.
Tiesa, tyrimas buvo atliekamas apklausos būdu.
Gali padaugėti prašytojų
„55 proc. gal ir per didelis skaičius. Tačiau jei šeimos išlaidos energijai siekia 20 proc. pajamų, jau reikia susirūpinti valstybei“, – įsitikinęs Lietuvos buitinių vartotojų sąjungos ekspertas Rimantas Zabarauskas.
Jo nuomone, valstybė turėtų nubrėžti išlaidų ribą, kurią peržengusi šeima būtų pripažinta skurstančia. Panašiai pasielgė Didžioji Britanija.
„Tokios ribos poreikio esama, nes lietuvių išlaidos šilumai, elektrai ir dujoms auga“, – sakė R.Zabarauskas.
Tačiau jeigu būtų nustatyta energetinio skurdo riba, padaugėtų prašančiųjų kompensuoti išlaidas.
Sausį, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, vartotojams trečdaliu pabrango elektra, nuolat didėja šilumos kaina, o nuo liepos mėnesio 15-20 proc. brangs dujos.
Ir didžiųjų, ir mažesnių miestų vandens tiekėjai taip pat prašo kelti šalto vandens kainą.
* * *
Vartotojų skolos vis pučiasi
* Pasak energetikų, vartotojų gebėjimą atsiskaityti už komunalines paslaugas rodo ne įvairūs tyrimai, o skolų kreivė.
* Šiemet Lietuvos gyventojai vien už šilumą įsiskolino 110 mln. litų. Daugiau vartotojai buvo likę skolingi 2001-2002 metų sezoną, kai šalis bandė atsigauti po Rusijos ekonominės krizės. Tuomet įsiskolinta 198 mln. litų. Pernai skola siekė 90 mln. litų.
* Statistika rodo, kad gyventojų skolos priklauso ir nuo miesto ekonominės situacijos, nedarbo lygio, atlyginimų dydžio.
* Pavyzdžiui, šių metų sausio 1 dienos duomenimis, Vilniuje ir Kaune vartotojų skola buvo vienoda – po 26 mln. litų. Nors sostinėje gyventojų bent dvigubai daugiau nei Kaune.
* Aukštu nedarbo lygiu pasižyminčio Panevėžio gyventojai šilumos tiekėjams skolingi daugiau nei didesnes pajamas gaunantys klaipėdiečiai, atitinkamai – 9,3 ir 6,8 mln. litų. O jonaviškiai įklimpo į skolas vos ne dvigubai giliau nei šiauliečiai – 5,2 ir 3,6 mln. litų.
* Šiemet maždaug 30 procentų padidėjus elektros kainoms, gyventojų skolos išaugo, bet nedrastiškai.