Noras pralobti įstūmė į skolas

Prieš krizę investavimo schema atrodė labai viliojanti. „DnB Nord“ bankas paskolina klientui pinigų su akcijomis susietoms obligacijoms (SASO), kurias pats ir platina, įsigyti.

Klientas įsigyja SASO už pasiskolintą, pavyzdžiui, milijoną litų, ir tikisi, kad jos per metus uždirbs bent 8 proc. pelno. Tuomet, sumokėjus palūkanas – 5 proc. per metus, liktų neblogas uždarbis: 90 tūkst. litų per 3 metus.

Galimybė užsidirbti neįnešus savo pinigų taip viliojo, kad investuotojai drąsiai įkeitinėjo net butus už paskolas.

Tačiau prasidėjusi krizė apvertė žmonių planus aukštyn kojomis. Akcijų indeksai, su kuriais buvo susietos obligacijos, smigo žemyn, todėl bankas SASO išpirks už nominalią vertę – tiek, kiek žmonės už jas mokėjo prieš kelerius metus.

O milijoną litų pasiskolinęs klientas vietoj išsvajoto uždarbio turės iš savo kišenės bankui sumokėti 150 tūkst. litų.

Prieš trejus metus įsigiję banko „DnB Nord“ platintų SASO, dabar dešimtys žmonių tvirtina buvę apmulkinti gražias pasakas apie aukso kalnus sekusių banko darbuotojų.

Šie klientai buriasi į grupes ir pasisamdę advokatus ruošiasi derėtis su banku. O nesusitarę grasina patraukti į teismą.

Pagrindinis jų argumentas – „DnB Nord“ bankas blogai informavo apie savo paslaugą, todėl klientai nežinojo, kad galima ne tik uždirbti, bet ir prarasti.

Bankininkai atremia, kad nepatenkinti žmonės turėjo žinoti, kur kiša pinigus. Klientai esą patys kalti, kad neskaitė sutarčių, o dabar aiškina nežinoję, kad investuojant galima ir nusvilti.

Vilionėms užsidirbti pasidavė marga publika: nuo verslininko, bankui įkeitusio sklypus ir investavusio 32 mln. skolintų litų, iki vėžiu sergančio senyvo pensininko ar kalėjimo prižiūrėtojo.

„Įdarbinkite savo nekilnojamąjį turtą“, – tokiu šūkiu investuoti į obligacijas prieš trejus metus viliojo „DnB Nord“ bankas.

Tie, kurie įkeitė namus, butus, žemės sklypus ar komercines patalpas, galėjo pasiskolinti iki kelių kartų didesnes sumas, nei vertas jų turtas.

Įvertinus tai, kad per pastaruosius metus nekilnojamojo turto kainos krito, susikaupusios palūkanos už paskolą neretai prilygsta įkeisto turto vertei.

Daugelis tokių investuotojų obligacijų įsigijo 2007 metų vasarą ar rudenį, todėl dauguma jų banko skolininkais realiai taps artimiausiu metu, kai „DnB Nord“ išpirks obligacijas ir reikės susimokėti palūkanas.

45 metų panevėžietis Raimundas Povilonis, prieš trejus metus įsigijęs SASO iš „DnB Nord“ banko, netrukus praras visas savo santaupas – 150 tūkst. litų.

Tiek jis turės bankui sumokėti palūkanų. Vyras 150 tūkst. litų sumą investavo pats, o dar keliskart tiek paskolino bankas.

„Iki 2007 metų pavyko sukaupti 150 tūkst. litų. Tai buvo viso gyvenimo santaupos. Pradžioje važinėjau į Vokietiją, po to atidariau kepyklą, vėliau – piceriją.

Per parą dirbdavau ne mažiau kaip 12-14 valandų. Patikėkite, sukaupti tokią sumą buvo nelengva“, – sakė Panevėžio savivaldybėje kurį laiką dirbęs, tačiau šiuo metu darbo biržos klientu tapęs R.Povilonis.

Panevėžietis turėjo aiškų gyvenimo planą. Kol jaunas – daug dirbti ir sukaupti pinigų. Paskui tą sumą padėti į banką ir taip aprūpinti savo ir šeimos ateitį.

Versle likti R.Povilonis neplanavo. Norėjo susirasti tokį darbą, kurį dirbdamas turėtų laisvus savaitgalius ir galimybę bent porą kartų per metus pakeliauti.

Sutaupęs 150 tūkstančių, vyras prieš trejus metus su šia suma pravėrė „DnB Nord“ banko duris. Jis planavo padėti terminuotąjį indėlį.

Tačiau banko darbuotoja R.Poviloniui pasiūlė pinigus investuoti į vertybinius popierius.

„Tais laikais didžiausią žmonių pasitikėjimą buvo pelnę bankai ir Bažnyčia. Todėl nieko keisto, kad kiekvieną bankininkų teiginį priėmiau kaip neginčytiną tiesą“, – prisiminė R.Povilonis.

Po pokalbio su konsultantu panevėžiečiui buvo pasiūlyta atvykti į banko renginį, kuriame investicijų tema kalbės Lietuvoje žinomas banko finansų analitikas.

R.Povilonis pasakojo, kad tąsyk jam buvo pasiūlyta investuoti savo pinigus be jokios rizikos ir su galimu 50 proc. pelnu. Jeigu nesėkmės atveju tiek uždirbti nepavyktų, tai vis tiek 10-15 proc. pelnas būtų garantuotas, esą žadėjo bankininkai.

Pagal „DnB Nord“ banko specialistų pasiūlytą schemą R.Povilonis pasiskolino tiek pinigų, kad kartu su savo santaupomis galėtų investuoti milijoną litų.

„Banko darbuotojai įtikinėjo, kad investicijos į vertybinius popierius yra istoriškai susiklostęs patikimiausias būdas padidinti savo santaupas“, – pasakojo panevėžietis.

Šešių lapų sutartį 2007 metų liepos 12 dieną jis pasirašė Vilniuje, banko koridoriuje. Sutartis jokių įtarimų jam nesukėlė.

Kai pasaulį apėmė finansų krizė, R.Povilonis susirūpinęs nuskubėjo į banką. Jam buvo patarta nepanikuoti.

Tačiau po pusmečio iš banko darbuotojų išgirdo, kad iš jo 150 tūkstančių nebeliko nė cento.

Supratęs, kad „DnB Nord“ banko specialistai nejuokauja, R.Povilonis kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją (VPK).

Išgyvenimai dėl prarasto turto sutrikdė panevėžiečiui sveikatą. Jis du mėnesius sirgo. Iškilo grėsmė būstui. Mat jam įsigyti vyras buvo paėmęs paskolą kitame banke. Teko parduoti sodybą.

Kvietimas dalyvauti VPK posėdyje R.Povilonį pasiekė likus iki jo vienai dienai.

„Per tokį trumpą laiką aš nespėjau atsiprašyti iš darbo, todėl nenuvykau. O be reikalo – reikėjo skubiai imti nemokamas atostogas ir važiuoti. Būtų buvusi išklausyta ir mano pozicija“, – svarstė R.Povilonis.

Komisija rėmėsi „DnB Nord“ banko atstovo paaiškinimu ir padarė išvadą, kad klientui buvo suteikta visa informacija, kurią išanalizavęs jis galėjo apsispręsti, ar verta investuoti.

R.Povilonis tikina, kad apie jokią riziką jam nebuvo net užsiminta.

Panevėžietis kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Ši nustatė, kad dalis sutarties punktų atitiko labiau banko, o ne kliento interesus, ir pasiūlė pakeisti kai kurias sutarties sąlygas.

Jeigu to nebus padaryta iki nurodytos datos, tarnyba pažadėjo kreiptis į teismą, kad tokios sąlygos būtų pripažintos negaliojančiomis.

Kur kas labiau nei R.Poviloniui nepasisekė žmonėms, įkeitusiems vienintelį būstą.

Norėdami padengti skolas bankui, jie gali būti priversti parduoti savo namus.

Viena tokių yra obligacijų prisipirkusi vilnietė lituanistė J.B., prašiusi neskelbti vardo ir pavardės. Prieš trejus metus jos butą Vilniaus senamiesčio pakraštyje „DnB Nord“ bankas įvertino beveik 500 tūkst. litų, o paskolino penkis kartus daugiau.

Moters turimos SASO nieko neuždirbo, tad bankui išpirkus obligacijas ji liks skolinga apie 400 tūkst. litų.

„Jeigu butą dabar parduočiau, tokios sumos tikrai negaučiau. Baisiausia, kad tai vieninteliai mano namai“, – nerimavo J.B.

J.B. tvirtina, kad SASO jai įsiūliusi banko darbuotoja patikino, jog tai visiškai nerizikingas investicinis banko produktas, kuris neva būna pelningas net rinkoms einant žemyn.

Pasijutusi suklaidinta, moteris kreipėsi į banką, o po to – į VPK. Komisija atliko tyrimą ir, nustačiusi, kad „DnB Nord“ bankas investuotojai nesuteikė visos informacijos apie investavimo subtilybes, įspėjo banką.

Bet „DnB Nord“ sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir laimėjo.

Teismo manymu, „DnB Nord“ klientė pati elgėsi lengvabūdiškai, nes pasirašydama sutartį jos neperskaitė.

Su šiuo sprendimu nesutinkanti moteris apskundė banką Vyriausiajam administraciniam teismui.

„DnB Nord“ bankas su VPK bylinėjasi ne tik dėl J.B. skundo. Ištyrusi dar kelių klientų skundus dėl neišsamios informacijos, VPK bankui skyrė 15 tūkstančių litų baudą.

Tiesa, pirmąjį teismą VPK taip pat pralaimėjo. Motyvas tas pats – žmonės patys kalti, nes pasirašė sutartis į jas neįsigilinę.

„Jeigu aukštesnės instancijos teismai paliks galioti komisijos sprendimus, jie bus naudingi nukentėjusiems investuotojams, kai šie bylinėsis su banku dėl prarastų pinigų.

VPK negali įpareigoti banką kompensuoti klientams patirtą žalą. Dėl to žmonės turėtų patys kreiptis į teismą“, – aiškino VPK atstovė spaudai Miglė Mockutė-Zaleckienė.

Nukentėjusiais pasijutę žmonės pradėjo masiškai stoti į Investuotojų asociaciją. Jie tikisi, kad kartu bus lengviau kovoti dėl žalos atlyginimo.

„Įvairias obligacijas platino ir kiti bankai, tačiau jų klientai kažkodėl nesiskundžia. Suprasčiau, jei vienas žmogus per žioplumą pasirašytų sutartį nesuprasdamas, ką daro. Tačiau dabar skundžiasi dešimtys“, – teigė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Pilipavičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad dauguma nukentėjusių investuotojų yra neprofesionalūs, tai darę pirmą kartą gyvenime. O Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja, kad vertybinius popierius platinantys bankai prieš juos parduodami įsitikintų, ar žmonės suvokia galimas rizikas.

„Galimybė pirkti obligacijas buvo pristatoma kaip saugaus banko produktas. Apie jokią riziką, kad investuotus pinigus galime prarasti, niekas net nekalbėjo“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo obligacijų už kelis milijonus litų taip pat įsigijęs vilnietis, bijantis paskelbti savo vardą ir pavardę.

Jis stebisi, kad bankas suteikė paskolas, kurių suma kelis kartus viršijo įkeisto turto vertę. Vyras mano, kad bankas taip elgėsi žinodamas, jog niekuo nerizikuoja: „Visa rizika teko mums.“

Vilnietį piktina ir tai, kad skolininkais tapusiems žmonėms bankas dabar siūlo pasirašyti paskolos sutartis ir įsipareigoti grąžinti pinigus per kelerius metus. Tačiau už šią paskolą dar reikės mokėti 6 proc. metines palūkanas.

„DnB Nord“ banko Investicinės bankininkystės departamento vadovas Andrius Načajus „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad bankas vykdo visus įsipareigojimus savo klientams.

Jis priminė, kad bankas buvo įsipareigojęs išpirkti SASO už nominalią vertę net ir tuo atveju, kai dėl nepalankios situacijos rinkose vertybinių popierių kainos būtų nukritusios žemiau už pradinį lygį.

Bankas galėjo žmonėms paskolinti kelis kartus daugiau, nei buvo vertas jų įkeistas turtas, nes vertino tiktai tai, ar įkeisto turto vertė nebus mažesnė už būsimas paskolos palūkanas.

„Klientus, kurie turi pretenzijų dėl suteiktų paslaugų arba jų dabartinės finansinės galimybės neleidžia nustatytu terminu įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kviečiame kreiptis tiesiogiai į banką.

Tokiu atveju atsiranda galimybė įvertinti kiekvieną atvejį atskirai ir rasti abi puses tenkinantį sprendimą, nes bankas nėra suinteresuotas įkeisto turto perėmimu“, – tvirtino A.Načajus.

Kai kurie „DnB Nord“ darbuotojai neoficialiai užsimena, kad ginčai su banku naudingiausi daugiausia pinigų investavusiems klientams, gerai įvertinusiems investavimo riziką ir dabar galintiems prarasti pinigus.

Šie žmonės esą prisidengia obligacijas pirkusių neprofesionalių investuotojų klaidomis ir taip mėgina išsaugoti savo pinigus.

* * *

* SASO yra obligacijos, susietos su akcijų (pavyzdžiui, Vakarų Europos, Kinijos įmonių akcijų) arba žaliavų indeksais.

* Obligacijos paprastai platinamos už nominalią vertę, o išperkamos po numatyto laikotarpio už sumą, kurią sudaro nominali vertė ir uždarbis, apskaičiuotas pagal indeksų, su kuriomis susietos obligacijos, pokytį.

* Indeksų pokyčiai fiksuojami kas mėnesį arba kas ketvirtį, o laikotarpio pabaigoje paskaičiuojama vidutinė vertė.

* Jeigu indekso vidutinė vertė išpirkimo metu yra mažesnė nei platinant SASO, obligacijos išperkamos už nominalią vertę – tiek, kiek už jas sumokėjo investuotojas.