Taip pat jaučiamas nemenkas skirtumas darbuotojų mokymų srityje. Jei Estijoje 60 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie dalyvavo įmonės apmokamuose mokymuose, tai Latvijoje ir Lietuvoje tokių respondentų buvo tik 40 proc.
„Tas faktas, kad atlyginimai nelabai sumažėjo, ir kad įmonės organizuoja savo darbuotojams mokymus rodo, kad Estija tinkamai adaptavosi per krizę ir nepaliauja investuoti į darbuotojus. Per ateinančius 12 mėnesių ši tendencija turėtų išryškėti Latvijoje ir Lietuvoje, nes šiose šalyse taip pat jaučiamas ekonomikos atsigavimas“, sako Agu Vahuras, „CV-Online“ generalinis direktorius.
„Manome, kad daugiau nenusimato kardinalių atlyginimų lygio pokyčių visose verslo šakose. Atlyginimai priklausys nuo įmonės konkurencingumo. Tikėtina, kad kai kurios įmonės nesugebės užtikrinti pelningumo ir gali prarasti savo geriausius profesionalus. Tuo pat metu bus ir tokių įmonių, kurios panaudodamos naujausias strategijas persivilios profesionalus iš ne itin sėkmingai dirbančių įmonių. 2010 metų pabaigoje pavienės įmonės gali pradėti kelti atlyginimus kai kuriems specialistams, bet negalime tikėtis bendro atlyginimų augimo, kol darbdaviai nepradės tinkamai investuoti ir didinti eksporto pajėgumų“, - mano A.Vahuras.
Atlyginimų mažinimas Estijoje nebuvo labai smarkus dėl tinkamo išlaidų apkarpymo 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje.
Latvijoje ir Lietuvoje išlaidų karpymai vyko menkiau. Atlyginimų pokyčiai rinkodaros ir finansų srityse tinkamai atspindi situaciją tose srityse, kuriose naujų darbuotojų poreikis yra stabilus, atsižvelgiant į ekonominę situaciją.
Be to, darbui rinkodaros ir finansų srityse reikalingas atitinkamas išsilavinimas ir žinios.
Tyrimo rezultatai rodo, kad skirtingos pozicijos trijose Pabaltijo šalyse vertinamos skirtingai. Estijoje rinkodaros vadovas uždirba 20 proc. daugiau nei Latvijoje ar Lietuvoje.
O buhalteriai Lietuvoje uždirba 25 proc. daugiau nei Estijoje ir 40 proc. daugiau nei Latvijoje.