Pasak jo, ūkio skatinimas ir ekonomikos atsigavimas bus svarbūs faktoriai mažinantys deficitą, tačiau nepakankami subalansuoti biudžetą ir vėliau padengti išaugusias skolas, todėl bus reikalingos struktūrinės priemonės.
Anot M.Majausko, tarptautiniai ekspertai pažymi, kad Lietuvoje darbo ir vartojimo apmokestinimas yra pakankamai aukštas, tačiau turto apmokestinimas išlieka žemas.
„Įvedus NT mokestį galėtume tikėtis surinkti į biudžetą daugiau kaip 500 mln. litų, tai galėtų būti ženklios pajamos, apsaugančios mokytojų atlyginimus, pensijas ar socialines išmokas nuo papildomų mažinimų“, - sakė ministro pirmininko patarėjas.
M.Majauskas teigia, kad toks mokestis būtų itin svarbus užtikrinant ir savivaldos finansinį savarankiškumą, geresnį projektų planavimą ir kokybiškesnę infrastruktūrą tiems patiems būsto savininkams.
„NT mokestis svarbus ir planuojant biudžeto išlaidas siekiant išvengti per sunkmečius nenumatytų socialiai jautrių karpymų, nes turi stabilią ir nuo ekonominių ciklų mažiau priklausomą mokesčio bazę. Lietuvoje apmokestinimas koncentruotas ties pajamomis (pelnu) ir vartojimu, kurie jautriausi ekonomikos svyravimams, todėl krizės atveju mokesčio bazė traukiasi ir mokestinės pajamos mažėja labai sparčiai, tuo tarpu stabiliausia mokesčio bazė - kapitalas (turtas) apmokestinami minimaliai ir sudaro tik vos 4 proc. visos mokesčių bazės (palyginti su vidutiniškai 14 proc. euro zonoje)“, - pabrėžia premjero patarėjas.
Finansų ministerijos duomenimis NT mokesčio ES neturi tik Estija ir Malta. Visose kitose ES narėse NT, įskaitant ir gyvenamuosius būstus, yra mokesčio objektai.
M.Majauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra pakankamai išplėtota institucinė NT administravimo, registro sistema, o tai leistų gana lengvai mokesčių inspekcijai administruoti išplėstą nekilnojamojo turto mokestį.