Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, transporto įmonių pajamos pirmąjį 2010 metų ketvirtį siekė 3,7 mlrd. litų. Tai, palyginti su 2009 m. pirmuoju ketvirčiu, 26 proc. daugiau.
34 proc. padidėjo sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų, 24 proc. – sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais įmonių pajamos.
Vis dar neskuba džiaugtis
Blogiau nebebus, tačiau džiaugtis dar nėra ko. Taip tikino transporto įmonės „Hoptrans“ logistikos vadovas Martynas Šmitas.
„Pirmąjį ketvirtį mūsų įmonė nuosekliai augo, tačiau kalbėti apie atsigavimo ženklus dar sunku. Išties jaučiamas krovinių rinkos suaktyvėjimas. Šiuo metu, galima sakyti, netgi bumas.
Tačiau ar taip bus nuolat?“ – atsargumo kalbėdamas apie šių metų rezultatus nė nebandė slėpti M.Šmitas.
Pernykštę įmonės, o ir viso sektoriaus padėtį logistikos vadovas vadino laisvuoju kritimu, tad šiemetiniai palankūs rezultatai dar nenuramino.
Jūra ir oru gabenamų krovinių šių metų pradžioje, palyginti su 2008-ųjų pirmaisiais trim mėnesiais, padaugėjo 30 procentų.
„Atsigauna mūsų klientų verslas. Be to, mes nepriklausome nuo vienos pramonės srities – gabename įvairius krovinius“, – aiškino M.Šmitas.
Nuotaiką kelia ir tai, kad ši vasara krovinių vežėjams turėtų būti darbinga.
Sėkmės garantas – kroviniai
Aviacijos sektoriaus laimėjimai santūresni nei logistikos. Pernai susitraukęs daugiau nei 30 proc., šiemet keleivių ir krovinių srautas išaugo 13 proc.
Per Kauno oro uostą (KOU) šiemet pirmąjį ketvirtį pergabenta 72 proc. daugiau krovinių – daugiausia jie keliavo iš Tolimųjų Rytų į Rusiją.
Skubių siuntų per tą patį laikotarpį gabenta 30 proc. daugiau. Jos per Kauną keliauja į Europos valstybes.
KOU generalinis direktorius Arijandas Šliupas vylėsi, jog šis pagerėjimas – ne laikinas, juolab kad augo ne tik krovinių skaičius, bet ir keleivių srautas.
„Akivaizdu, kad rinka pamažu jau atsigauna. Be to, praėjusių metų pradžioje mes kritome ne tiek daug, kaip kiti oro uostai, – vos kelis procentus“, – kalbėjo A.Šliupas.
KOU nuo liūdnos padėties išsisukti padėjo airių vežėjo „Ryanair“ užmojai – įmonė ne tik pradėjo skraidyti dar 9 kryptimis, bet ir Kaune įsteigė bazę.
„Esu tikras, kad antrąjį ketvirtį augimas perkops 50 proc.
Tiesa, naujoms kryptims reikia sulaukti savo keleivių, mat sėkmė Lietuvoje iškart garantuota tik trimis kryptimis: absoliučiam lyderiui Londonui, Kopenhagai ir Amsterdamui“, – aiškino KOU vadovas.
Išgelbėjo neužšalusi jūra
Šiemet augo ir vandens transporto sektorius – tiesa, vos 9 proc. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) veiklos mastas pirmąjį ketvirtį ūgtelėjo 20 proc.
Pasak direktoriaus Audriaus Paužos, įmonei itin palanki buvo žiema. Šiemet ties Klaipėda nebuvo užšalusi Baltijos jūra, o kolegų Rygoje ir Taline laivus įkalino ledas.
„Verslininkai iškart į tai sureagavo. Antrąjį metų ketvirtį justi sumažėjimas, tai – sezono bruožas“, – kalbėjo A.Pauža.
Verslas rado naują nišą
Pašto ir pasiuntinių veikla pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, susitraukė 13,5 proc. – pajamos siekė 67,3 mln. litų. Tačiau tarptautinės skubių verslo siuntų bendrovės „TNT Lietuva“ atstovai teigia šių metų rezultatais galintys tik džiaugtis.
Jų gabentų siuntų skaičius per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 55 proc., o pajamos – 41 proc.
Tokį rezultatą lėmė tai, kad sunkmečiu daugiausia siuntę mažas – iki 30 kilogramų siuntas, dabar verslo klientai prašo į užsienį nugabenti didesnius krovinius. Pastarųjų padaugėjo 90 proc.
„Tai rodo, kad naujų rinkų paieška Lietuvos gamintojams buvo sėkminga. Siuntę pasiūlymus su pavyzdžiais, dabar jie į užsienį gabena vis daugiau savo produkcijos“, – sakė „TNT Lietuvos“ vadovas Aivaras Sabeckis.
Nuotaika – pesimistinė
„Lietuvos geležinkeliai“ šių metų sausio-balandžio mėnesiais vežė 15,8 mln. tonų krovinių – tai 20,9 proc. daugiau nei per tą patį 2009 metų laikotarpį.
Tuo tarpu vežėjai autobusais vargu ar turi dėl ko šypsotis.
Bendrovė „Kautra“ pernai skaičiavo, kad keleivių 2009-ųjų pradžioje sumažėjo 15 proc.
„Šiemet sumažėjo dar dešimčia procentų. Viliamės, kad, padidėjus degalų kainai, dalis žmonių iš nuosavų automobilių persės į autobusus“, – sakė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Jis mano, kad šiais metais vežėjai autobusais pagerėjimo nepajus. Viltis galėtų įsižiebti tik kitų metų pradžioje.