Ministras pirmininkas energetikos klausimus Baltijos jūros
šalių viršūnių susitikimo paraštėse aptarė su Rusijos
vicepremjeru, „Gazprom“ direktorių tarybos pirminininku Viktoru
Zubkovu.
„Turėdamas labai trumpą susitikimą su Rusijos vicepremjeru
V.Zubkovu, aptarėme svarbius energetikos projektus, taip pat ir dujų
reikaluose. Lietuva turi labai aiškų matymą, kaip turime
pertvarkyti pagal europines direktyvas savo dujų ūkį, ir mes tai
darysime, be abejo, tardamiesi su dujų sektoriaus stambiausiomis
įmonėmis“, - BNS paprašytas pakomentuoti susitikimą spaudos
konferencijoje sakė A.Kubilius.
Bendrovę „Lietuvos dujos“ valdantys Rusijos ir Vokietijos
koncernai „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“ ragina Lietuvos
Vyriausybę persvarstyti planus įgyvendinant Europos Sąjungos (ES)
direktyvas visiškai atskirti dujų perdavimo veiklą nuo gavybos ir
tiekimo.
Lietuvos vyriausybė yra nutarusi pradėti įgyvendinti ES
trečiąjį energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje. Lietuva
renkasi griežčiausią variantą - dujų perdavimo veiklos atskyrimą
nuo gavybos bei pardavimo.
Tai gali reikšti, kad nuo „Lietuvos dujų“ bus atskirti aukšto
spaudimo dujotakiai. Kol kas neatskleidžiama, kaip būtų skaidoma
bendrovė, kaip tokiu atveju pasikeistų bendrovės akcininkų
struktūra.
Pats V.Zubkovas bendroje spaudos konferencijoje, priešingai nei
kiti Baltijos jūros valstybių tarybos posėdžio dalyviai,
nepasirodė.
„Man atsakymas paprastas. Rusija buvo, yra ir bus regioninio
bendradarbiavimo dalis. Šiandien turėjome labai gerų diskusijų
įvairiais klausimais. Spaudos, kuriuo rengiamos spaudos konferencijos
nerodo jokių rimtų pokyčių regioniniame bendradarbiavime“, -
paklaustas apie tokį žingsnį sakė A.Kubilius.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad Lenkija yra pasiryžusi
bendradarbiauti su Lietuva ir Europos Komisija plėtojant transporto
ir energetikos infrastruktūros projektus,
„Patvirtinau savo paramą bendradarbiauti su Komsija ir Lietuva
plėtojant infrastruktūros ryšius - geležininkelio, kelių ir
energetikos jungtis tarp mūsų šalių“, - spaudos konferencijoje po
Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimo sakė R.Sikorskis.
Ministras nekomentavo, kokią įtaką dvišaliam bendradarbiavimui
gali daryti įtampą keliantys tautinių mažumų klausimai. „Čia
atstovauju premjerui Donaldui Tuskui Baltijos jūros taryboje, todėl
nemanau, kad būtų tinkama diskutuoti mažumų klausimais (...). Kiti
klausimai bus aptarti kituose susitikimuose ir kitu metu“, -
atsakydamas į BNS klausimą sakė R.Sikorskis.
Taip pat Lenkija ir toliau ragina siekti,
kad supaprastinta gyventojų judėjimo tvarka galėtų pasinaudoti
visi Rusijos Kaliningrado srities gyventojai.
Lietuvos pareigūnai sako, kad mūsų šalis atsargiai vertina
tokią Varšuvos ir Maskvos iniciatyvą, nes ji kertasi su dabartine
Europos Sąjungos (ES) teise, leidžiančia įteisinti supaprastintą
judėjimą ruože tik iki 30 kilometrų.
R.Sikorskis trečiadienį kelis kartus
padėkojo Lietuvos premjerui už esą jo išsakytą paramą tokiai
idėjai, nors Lietuvos pareigūnai sako, kad ministras pirmininkas
Lenkijos ir Rusijos iniciatyvos akivaizdžiai neparėmė.
Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje Vilniuje R.Sikorskis
sakė, kad susitarimai tarp Rusijos ir Lietuvos bei Lenkijos duotų
impulsą dar artimesniems šios Rusijos srities ryšiams su Europos
Sąjunga (ES).
„Dar vienas impulsas būtų, jei pasirašytume vietos judėjimo
susitarimus tarp Lenkijos ir Rusijos bei Rusijos ir Lietuvos. Noriu
padėkoti premjerui (A.Kubiliui - BNS) už išsakytą paramą
pozicijai, kad šis susitarimas galėtų padengti visą Kaliningrado
sritį“, - Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje Vilniuje
trečiadienį sakė R.Sikorskis, paraginęs Europos Komisiją pritarti
tokiai pozicijai.
Tą patį jis pakartojo ir po posėdžio surengtoje spaudos
konferencijoje. „Padėkojau premjerui už paramą Lenkijos ir Rusijos
pasiūlymui Komisijai, kad galėtume išplėsti vietos eismo
susitarimą visai Kaliningrado sričiai“, - kalbėjo Lenkijos
ministras.
R.Sikorskis anksčiau kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru
Sergejumi Lavrovu kreipėsi į Europos Komisiją, kad supaprastinta
gyventojų judėjimo per sieną tvarka galėtų pasinaudoti visi
Kaliningrado srities gyventojai. Diplomatinių šaltinių teigimu,
Europos Komisija neigiamai įvertino tokį Varšuvos žingsnį.
Lietuva prie šio kreipimosi neprisidėjo, nes, anot diplomatų,
tai gali prieštarauti ES teisei, ir todėl šis klausimas pirmiausiai
turėtų būti sprendžiamas ES viduje.
Pasak pareigūnų, Lietuva remia idėją leisti supaprastintą
judėjimą pasienyje iki 30 kilometrų, kaip numato ES teisė, bet
paramos naujai iniciatyvai įtraukti visą Kaliningrado sritį nėra
išsakiusi.
„Lietuva remia bevizio judėjimo pasiūlymą pasienio ruože, kas
yra leidžiama ES, bet tikrai nekalbama apie visą Kaliningrado
sritį“, - BNS trečiadienį sakė premjero A.Kubiliaus patarėja
Loreta Zakarevičienė.
Pareigūnų teigimu, Lietuvos premjeras per regioninį susitikimą
tik išsakė paramą platesniam Kaliningrado atsivėrimui į ES. Apie
Lenkijos ir Rusijos iniciatyvą gana abstrakčiai premjeras kalbėjo
ir pirmadienį interviu Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
Lietuva dėl supaprastinto judėjimo pasienyje taip pat derasi su
Baltarusija. Pagal tokią tvarką, pasienio ruože gyvenantiems
žmonėms galėtų būti išduodami ilgalaikiai leidimai, kuriuos
turėdami jie be vizų patektų į kitos valstybės teritorijos tam
tikrus pasienio ruožus.