Lietuva, Estija ir Bulgarija yra vienintelės Europos šalys, kur veikia valiutų valdybos modelis. S. Hankė siūlo šioms šalims geriau didinti konkurencingumą, o ne stoti į euro zoną.
Remiantis S.Hanke pasiūlymais, 1992 metais Estijoje buvo sukurtas valiutų valdybos modelis, ir Estijos krona buvo susieta su Vokietijos marke. Toks pats modelis 1994 metais buvo įvestas Lietuvoje, o 1997 metais - Bulgarijoje.
Anot S.Hanke, esant valiutų valdybos modeliui, apyvartoje esantys pinigai yra apdrausti užsienio valiutų atsargomis pagal fiksuotą nacionalinės valiutos ir euro kursą. Iš esmės nacionalinės valiutos tampa „euro klonais“.
„Nematau problemos, jei šios šalys su valiutų valdybos modeliais įsivestų eurą, tačiau nematau priežasties skubėti tai daryti, - sakė ekspertas. - Techninė nauda bus nedidelė, jei iš vis tokia bus. O tokią naudą galima gauti sugriežtinant valiutų valdybos modelį“.
Lietuva ir Estija prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (ERM-2) prisijungė 2004 metas, o Bulgarija ketina tai padaryti ateinančiais metais. Praėjusį mėnesį Europos Komisija ir Europos centrini bankas rekomendavo priimti Estiją į euro zoną.
Anot S.Hanke, Estijos prisijungimas prie euro zonos panaikins „nedidelę“ politinę riziką, kad Europos Sąjunga nuspręs sustabdyti euro zonos plėtrą arba pačioje Estijoje išsivadės politinis noras įsivesti bendrą Europos valiutą.
Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas teigia, kad euro įsivedimas paskatins užsienio investicijas ir ekonomikos atsigavimą, nes bus panaikintas investuotojų nerimas dėl galimos devalvacijos. Taip pat sumažės atsiskaitymų užsienio valiuta išlaidos.
„Estija jau seniai atitinka narystės euro zonoje kriterijus, tačiau negauna iš to naudos“, - sakė Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi.