Apie tai praneša Statistikos departamentas, remdamasis 2008 m. darbo sąnaudų statistinio tyrimo rezultatais. Kas ketverius metus atliekamas darbo sąnaudų statistinis tyrimas aprėpė šalies ūkio pramonės, statybos ir paslaugų įmones, įskaitant ir individualiąsias įmones.
Didžiausias išlaidas darbdavys turėjo samdydamas finansinės ir draudimo veiklos įmonių darbuotoją - 66 tūkst. 839 litus (1,9 karto didesnes nei šalies ūkyje), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo darbuotoją - 49 tūkst. 16 litų (1,4 karto didesnes), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo darbuotoją - 47 tūkst. 684 litus (1,4 karto didesnes nei šalies ūkyje).
Mažiausia išlaidų darbdavys turėjo samdydamas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonių (19 tūkst.621 litą) ir meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (26 tūkst.279 litus) darbuotoją, kurios atitinkamai 44 ir 25 procentais buvo mažesnės nei šalies ūkyje.
Atlikto statistinio tyrimo duomenimis, darbuotojo vidutinių metinių darbo sąnaudų lygis priklausė nuo įmonės dydžio (pagal darbuotojų skaičių) - kuo didesnė įmonė, tuo didesnes išlaidas turėjo darbdavys samdydamas darbuotoją.
Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos mažose (iki 10 darbuotojų) įmonėse buvo 30 procentų, o turinčiose nuo 10 iki 49 darbuotojų - 14,1 procento mažesnės nei šalies ūkyje. Įmonėse, kuriose dirbo daugiau kaip 50 darbuotojų, darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo didesnės už vidutines šalies ūkyje. Įmonių dydžio grupėje nuo 50 iki 249 darbuotojų darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo 1,8 procento, nuo 250 iki 499 darbuotojų - 14 procentų, nuo 500 iki 999 darbuotojų - 22,7 procento, daugiau kaip 1000 darbuotojų - 19,9 procento didesnės nei šalies ūkyje.
Darbuotojo vidutinių metinių darbo sąnaudų šalies ūkyje didžiąją dalį (72,3 proc.) sudarė bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra (likusiąją dalį - darbdavio socialinės įmokos ir išmokos - 27,6 proc. ir profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos bei kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotoją - 0,2 proc.).
Bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra atskirose ekonominės veiklos rūšyse svyravo nuo 60,3 procento (transporto ir saugojimo veiklos įmonėse) iki 75,4 procento (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos įmonėse), palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis šalies ūkyje.
Darbdavio socialinių įmokų ir išmokų šalies ūkyje didžiąją dalį (22,7 proc., palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis) sudarė darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios atskirose ekonominės veiklos rūšyse buvo nuo 19,2 procento (transporto ir sandėliavimo veiklos įmonių) iki 23,7 procento (žmonių sveikatos ir socialinio darbo veiklos įmonių).
Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos bei kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus, palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis, sudarė nedidelę dalį (0,2 proc.), o atskirose ekonominės veiklos rūšyse buvo nuo 0,1 iki 0,9 procento.
Vilniaus ir Klaipėdos apskričių įmonėse darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo didžiausios ir sudarė atitinkamai 39 tūkst. 289 ir 35 tūkst. 756 litus (12,1 ir 2 proc. didesnės nei šalies ūkyje), o Tauragės apskrityje - mažiausios (28 tūkst.144 litus) (19,7 proc. mažesnės už vidutines šalies ūkyje).
Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies ūkyje 2008 m. sudarė 20,14 lito, didžiausios (45,45 lito) buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose dirbo nuo 50 iki 249 darbuotojų, mažiausios (8,15 lito) - apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse, turėjusiose iki 10 darbuotojų.