Jei grūdai ir toliau taip brangs, dėl to gali didėti miltų, o vėliau – ir duonos kaina.
Pabrangus pašarams po kurio laiko gali brangti ir mėsa.
Dirba ir spekuliantai
Tiesa, grūdai brangsta ne tik dėl to, kad kam nors jų gali pritrūkti.
Bendrovės „Malsena plius” generalinio direktoriaus Gintauto Migonio teigimu, įtakos grūdų kainoms turi ir manipuliavimas informacija apie gamtos stichijas.
„Ypač daug atidaroma naujų investicinių fondų, kurie investuoja ne į akcijas, o į prekes. Visi tie veiksniai ypač įaudrino grūdų rinką”, – sakė G.Migonis.
Ketina branginti duoną
Kepėjai aukštomis kainomis gąsdinti neskuba.
„Kol derlius nenuimtas, tėra spekuliacijos kainų tema. Prognozėms dar per anksti”, – teigė „Fazer” kepyklos prekybos direktorius Mindaugas Snarskis.
„Fazer” kepykla metines sutartis su miltų tiekėjais yra sudariusi iki spalio. Vadinasi, iki tol miltai nebrangs.
„Tačiau jų kaina sudaro vos trečdalį duonos savikainos. Ne ką menkesnę įtaką jai turi energijos bei degalų kainos. Jos didėjo. O rinka per metus smuko apie 11 proc.
Todėl mažai tikimybės, kad kepyklos turės galimybių išaugusias išlaidas prisiimti sau”, – sakė M.Snarskis.
Ūkininkams – palanku
Pasak žemės ūkio bendrovių grupės „Linas Agro Group” prekybos direktoriaus Baltijos šalims Dainiaus Pilkausko, pasaulio biržose šokinėjančios kainos neišvengiamai turės įtakos ir jų supirkimo kainai Lietuvoje.
„Derlių dar tik pradedama nuimti, bet jau dabar galima teigti, kad šie metai ūkininkams bus pelningi”, – prognozuoja D.Pilkauskas.
Pasak D.Pilkausko, kylant grūdų kainoms didėja rizika, kad ūkininkai nevykdys sutarčių, su grūdų supirkėjais pasirašytų prieš du tris mėnesius. Jose numatytos supirkimo kainos bene 200 litų už toną mažesnės nei šiuo metu rinkoje.
Taip sparčiai brango prieš 51 metus
Šiuo metu kviečių kainos pasaulio biržose yra didžiausios per pastaruosius 22 mėnesius.
Vien per pastarąjį mėnesį kviečių kainos Čikagos biržoje pakilo 42 procentais. Tai didžiausias kainų šuolis per mėnesį nuo 1959 metų.
Vakar Paryžiaus MATIF biržoje kviečiai kainavo 204 eurus (704 litus) už toną.
Daugiausia nerimo kelia situacija Rusijoje, kurią alina pragariškas karštis. Ši šalis yra pagrindinė kviečių eksportuotoja. Rusijos grūdų sąjunga prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius sieks nuo 72 iki 78 mln. tonų. Anksčiau tikėtasi 81,5–85 mln. tonų.
Pernai Rusijoje nuimtas 97 mln. tonų grūdų derlius, užpernai – 108 mln. tonų. Pernai eksportuota 22 mln. tonų grūdų. Prognozuojama, kad šiemet eksportas sieks 11–19,5 mln. tonų.
Eksportas gali būti smarkiau ribojamas siekiant išlaikyti stabilias grūdų kainas pačioje Rusijoje.
Susirūpinimas didėja ir dėl Australijos, kurioje kviečių derlius taip pat gali smarkiai nukentėti nuo sausros. Australija yra ketvirta kviečių eksportuotoja pasaulyje.
Tiesa, kol kas sausi orai kamuoja tik vieną Australijos valstiją. Nors ši valstija ir eksportuoja daugiausia grūdų, tikimasi, kad palankūs orai kitose valstijose padės kompensuoti nuostolius.