Leidus gyventojams ir poilsiautojams legaliai važinėti dviračių taku, Palangai iškiltų reali grėsmė prarasti per 1,3 mln. litų Europos Sąjungos paramos.
Už šiuos pinigus atnaujintas 12 kilometrų ilgio dviračių takas nuo Palangos iki Šventosios.
Šio nesusipratimo įkaitais tapo ne tik vietos gyventojai, bet ir poilsiautojai.
Ne vienas jų, važiuojantis dviračių taku į Ošupio take įsikūrusią sodybą, buvo priverstas mokėti baudą.
Mat jokio kito kelio patekti į pasirinktą sodybą nėra. Nebent atskristi. Tiesa, Ošupio take nėra nei lėktuvų tūpimo tako, nei sraigtasparnių leidimosi aikštelės.
Dviračių taku – į pokylį
Patikrinti, kaip dažnai dviračių taku važiuoja automobiliai, „Lietuvos ryto” žurnalistai išsiruošė per patį vasaros sezono įkarštį – liepos viduryje.
Nuo Užkanavės gatvės pabaigos, kur dviračių takas Šventosios link Ošupio taku šauna į priekopio pušyną, karaliauja dviratininkai.
Apie pusantro kilometro dviračių tako atkarpoje, prie kurios nėra gyvenamųjų namų, nematyti nė vieno automobilio.
Praeiname krepšinio legendai Arvydui Saboniui priklausantį žemės sklypą, kuriame prieš dvejus metus rugpjūčio pabaigoje buvo švenčiamos vasaros pabaigtuvės.
Tą kartą į paplūdimyje rengtą pokylį dviračių taku suvažiavo per 30 automobilių, kurie buvo sustatyti priekopėje esančioje pušyno laukymėje.
Netrukus čia vėl laukiamas mašinų antplūdis. Rugpjūčio antroje pusėje Palangos savivaldybė toje pačioje vietoje leido rengti santuokos ceremoniją.
Vengia tapti pažeidėjais
Dviračių taku važiuojantį automobilį „Honda” išvydome už pirmosios Ošupio tako sodybos, kurios kieme stovėjo keli automobiliai.
Tuo metu „Honda” link riedėjo dviratininkų grupelė.
Vienas užsižiopsojęs paauglys dviračiu vos neatsirėmė į artėjančią mašiną.
Sustabdyto automobilio keleivis aiškino važiuojąs į Algio, pas kurį svečiuojasi, sodybą.
„Žinau, kad dviračių takas, bet kaip kitaip pas jį patekti?” – teisinosi poilsiautojas.
Prie kitos sodybos išrikiuota bent 10 mašinų.
„Tai – poilsiautojų, kuriems nuomoju kambarius. Mokesčių inspekcijoje turiu nusipirkęs šios veiklos licenciją, tačiau kasmet vargstu norėdamas prisikviesti poilsiautojų”, – sakė namo šeimininku prisistatęs Artūras Tapinas.
Sužinoję, kad prie jo namo galima privažiuoti tik pažeidžiant kelių eismo taisykles, kai kurie klientai atsisako A.Tapino siūlomų paslaugų.
Šalia jūros gyvenantis palangiškis poilsiautojų privilioja tik gerokai nuleidęs kainą.
Vietiniai pareigūnai atlaidesni
Šią vasarą dviračių taku važiuojančius A.Tapino svečius policija jau baudė tris kartus.
Gelbėdamas į bėdą patekusius savo klientus, palangiškis poilsiautojus sustabdžiusiems pareigūnams vežė nuomos paslaugų teikimą liudijančią licenciją, tačiau policininkai buvo neperkalbami.
„Kaip nori, taip ir važiuok, bet kelių eismo ženklo reikalavimo pažeisti negalima”, – porino jie.
Praėjusią vasarą policija 100 litų bauda buvo nubaudusi net čia gyvenantį A.Tapino brolį Rolandą, kuris dviračių taku važiavo į namus.
Palangiškis ketino bylinėtis dėl gautos baudos, tačiau vėliau numojo ranka.
A.Tapinas pasakojo, kad kabinėjasi tik vasarą iš kitų rajonų į Palangą atsiųsti policininkai.
O vietiniai pareigūnai šią Ošupio tako gyventojų problemą žino ir į pažeidėjus žiūri atlaidžiau.
Valdžia nežino, ką atsakyti
Beveik 20 metų šalia dviračių tako gyvenanti Alma Zubernienė pasakojo, kad nuo seno čia buvo vieškelis. Prieš daugiau negu 20 metų jis buvo asfaltuotas ir virto dviračių taku.
Čia gyvenantis jos sūnus irgi yra gavęs baudą už važiavimą namo. Iš viso Ošupio take yra apie 30 namų, iki kurių įmanoma privažiuoti tik dviračių taku.
Jų kiemuose suskaičiavome beveik šimtą automobilių.
Palangiškiai ne kartą ėjo į savivaldybę, prašė panaikinti dviračių tako statusą, šia gatve leisti važiuoti maršrutiniam autobusui, kad ne savo automobiliu būtų galima nuvykti į miestą.
Kurorto valdžia nieko keisti neketina, bet ir nepaaiškina, kaip parvažiuoti namo čia gyvenantiems žmonėms ir jų svečiams.
Kol dviračių taku pasiekėme Šventąją, pro tirštas dviratininkų voras prasilenkė 8 mašinos, tarp kurių buvo ir taksi, ir šiukšles išvežantis komunalininkų automobilis.
Namų turėjo nelikti
Kaip, neišsprendus privažiavimo prie namų klausimo, šioje vietoje atsirado dviračių takas?
Sovietmečiu kurorto valstybinei autoinspekcijai vadovavęs dabartinis Palangos policijos komisariato viršininkas Jurgis Kažys prisimena, kad keliukas buvo asfaltuojamas likus keleriems metams iki nepriklausomybės atgavimo.
Iš pradžių dviračių tako ženklas stovėjo tik toje kelio atkarpoje, kurioje nėra gyvenamųjų namų. Iki namų esančią tako dalį saugojo automobiliams važiuoti leidžiantis, bet jų eismą ribojantis kelio ženklas.
Vėliau, pabaigus asfaltuoti iki Šventosios, buvo nuspręsta visą keliuką paversti dviračių taku.
„Didelės problemos niekas neįžvelgė. Ošupio take tuomet gyveno vos kelios šeimos, savivaldybės sprendimu vietiniams gyventojams būdavo išduodami leidimai, suteikiantys teisę toje vietoje nepaisyti kelių eismo ženklų”, – pasakojo J.Kažys.
Tuometis Palangos vykdomojo komiteto pirmininkas Danius Puodžius prisiminė, kad pagal kurorto generalinį planą Ošupio tako vakarinėje dalyje gyvenamųjų namų visai neturėjo likti.
„Buvo vyriausybės sprendimas šioje pajūrio vietoje drausti naujas statybas, neleisti kapitališkai remontuoti esamų namų”, – pasakojo sovietmečiu kurortui vadovavęs D.Puodžius.
Pažeidėjai – ir viešbutyje
Tačiau gyvenimas diktavo savo. Ošupio take buvusiems savininkams buvo grąžinama žemė, čia pradėjo dygti namai.
Vos 100 metrų nuo jūros esančios medinės trobelės virto ištaigingomis vilomis, į kurias plūdo poilsiautojai.
„Dabar dviračių take automobilių srautas toks, kad jį kontroliuoti darosi nebeįmanoma”, – prisipažino kurorto policijos vadovas J.Kažys.
Prieš keletą metų kopose leista statyti viešbutį ir restoraną „Smėlio takas”, prie kurio galima privažiuoti tik įveikus pusantro kilometro dviračių taku.
„Neklausiu, kaip prie statomo viešbučio sunkiasvoriu transportu buvo vežamos statybinės medžiagos.
Man įdomiau, kaip jį tinkamą naudoti pripažino valstybinė komisija, kurios nariai patys į objektą atvažiavo pažeisdami kelių eismo taisykles”, – negali suprasti tuo metu pasienio užkardai vadovavęs J.Kažys.
Kiek anksčiau nuo Palangos į Klaipėdos pusę nutiestas dviračių takas verčia pažeidinėti taisykles ir pasieniečius, kurie kitaip negali privažiuoti prie Karklės atraminio punkto.
Vos spėja dalinti baudas
Vien tik liepos mėnesį Palangos dviračių take užfiksuota per 200 pažeidėjų. Dvylikai jų jau skirtos 50 ir 60 litų baudos.
J.Kažys tvirtino, kad nebausti šiurkščiai kelių eismo taisykles pažeidžiančių vairuotojų policija negali, nes kelio ženklas „Dviračių ir pėsčiųjų takas” draudžia bet kokio transporto eismą ir jokių išimčių nenumato.
„Bandome elgtis žmoniškai, prie dviračių tako gyvenančius palangiškius tik įspėjame. Suprantame, kad jie turi teisę ir svečių sulaukti.
Tačiau nuolaidžiaudami mes patys pažeidžiame tvarką”, – apie susidariusią dviprasmišką situaciją pasakojo J.Kažys.
Komisariato vadovas sakė, kad tokia padėtis toliau tęstis nebegali.
Pareigūnai savivaldybei ne kartą siūlė spręsti šią problemą.
Vienas būdų – dviračių tako atkarpose prie gyvenamųjų namų vietoj dviračių taką žyminčio ženklo pastatyti eismą ribojančius kelio ženklus, kurie leistų važiuoti vietiniams gyventojams. O dviratininkams – atskirti tako dalį.
Valdžią suvaržė gauta parama
Tačiau kurorto savivaldybės vadovai nesileidžia į kalbas dėl kelio ženklų keitimo.
Priežastis labai paprasta – šiemet dviračių takas baigtas rekonstruoti pagal Europos Sąjungos lėšomis remiamą projektą „Aktyvaus turizmo vystymas pasienio regione”.
12 km ilgio dviračio takas atnaujintas už beveik 1,6 mln. litų, iš kurių 1,3 mln. litų – ES paramos lėšos.
Pagal paramos sąlygas, po projekto įgyvendinimo 5 metus negalima keisti objekto paskirties. Vadinasi, dviračių takas nebegali virsti keliu, kuriuo leidžiama važiuoti transportui.
Beje, rašydama paraišką ES paramai gauti savivaldybė puikiai žinojo, kad šalia dviračių tako stovi ne viena sodyba, į kurią nėra jokio kito kelio.
Latviai nieko nežino
Nuo Palangos iki Šventosios nutiesto dviračių tako rekonstrukcija finansuojama vykdant bendrą Lietuvos ir Latvijos projektą, kurio tikslas – dviračių turizmo plėtra abiejų valstybių pasienio regione.
Pinigai skiriami per Latvijos regioninės plėtros ministeriją, o projektą vertina šiai ministerijai pavaldžios Latvijos valstybės regiono plėtros agentūros padalinys.
Šio projekto vadovė Monika Murauskaitė-Baluodė teigė, kad Palangos savivaldybės paraišką vertino agentūros pasamdytas techninis ekspertas. Šiuo metu jis atostogauja.
„Palangos savivaldybė dar nėra pateikusi dviračių tako rekonstrukcijos ataskaitos, todėl ši įgyvendinta projekto dalis nėra patikrinta ir Europos Sąjungos paramos lėšos Palangai nėra skirtos”, – aiškino M.Murauskaitė-Baluodė.
Ji tvirtino apie dviprasmišką dviračių tako paskirtį nieko nežinanti.
Lietuvė prisipažino, kad prieš keletą metų poilsiaudama Palangoje yra mynusi pedalus šiuo dviračių taku, tačiau tuomet su mašinomis ji nesusidūrusi, o šalia stovinčių gyvenamųjų namų nepastebėjusi.
M.Murauskaitės-Baluodės teigimu, pasitvirtinus informacijai, kad Europos Sąjungos parama buvo panaudota ne pagal paskirtį ir dviračių takui skirtais pinigais buvo atnaujintas automobiliams skirtas privažiavimo kelias, paramos lėšos nebus išmokėtos.
Tokiu atveju rekonstrukcijos išlaidas savivaldybė privalės padengti iš savo biudžeto.
Dviračių takas virsta greitkeliu
Vasarą atnaujintu dviračių taku kasdien važiuoja apie tūkstantį dviratininkų, juo naudojasi riedutininkai.
Poilsiautojai sakė, kad automobilių dviračių take padaugėja vasarą: „Jaučiamės kaip greitkelyje.”
Su tėvais dažnai dviračių taku važinėjantis vienuolikmetis klaipėdietis Naglis sakė, kad čia automobilių sutinka labai dažnai.
„Kai kurios mašinos čia važiuoja labai greitai ir net signalizuoja, kad pasitrauktume iš kelio”, – pasakojo berniukas.
Vienas palangiškis sakė vasarą savo sūnui nebeleidžiantis važinėtis dviračių taku. „Čia taip pat nesaugu kaip ir gatvėje”, – sakė jis.
Alternatyvaus kelio tiesti neskubančią Palangos valdžią Ošupio tako gyventojai ragina pagaliau pripažinti, kad atskiruose ruožuose dviračių tako nebėra ir čia būtina keisti kelių eismo ženklus, leidžiančius ribotą transporto eismą.
Alternatyvos yra numatytos
Svajūnas Bradūnas
Palangos savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas
„Ošupio tako gyventojams alternatyvaus privažiavimo klausimas yra sprendžiamas. Šalia dviračių tako detaliuoju planu gyvenamųjų namų kvartalą planuojantis verslininkas įsipareigojo į jį nutiesti daugiau nei kilometro ilgio gatvę.
Iš šios gatvės bus projektuojami dviračių taką kertantys įvažiavimai į gyventojų sodybas. Planuojama atnaujinti Monciškės gatvę, kuri leis pasiekti dar vieną anapus dviračio tako esančių gyvenamųjų namų grupę.
Prie kitų sodybų nuo šių įvažiavimų teks platinti dviračių taką, kad gyventojai galėtų važiuoti automobiliais.
Kol kas šių darbų savivaldybės planuose nėra. Jei gyventojai nesutiks savo lėšomis įrengti išplatėjimų, tai teks daryti savivaldybei. Kada šis sumanymas gali būti įgyvendintas – sunku pasakyti.”