Musulmonai, mečetėse kartodami šventus Korano priesakus, rankose dažnai laiko lietuviškus gintaro rožinius. Gintaro gaminius lietuviai sėkmingai parduoda ir budistams. Šiem gintaras – puiki investicija.
Per sunkmetį sumenkus gintaro paklausai, bendrovė mėgins daugiau užsidirbti būtent užsienio rinkose. Tam skirta ir Europos Sąjungos 2007–2013 metų laikotarpio 340 tūkst. litų parama.
„Lietuvoje gintaro dirbinius perka tik turistai, kurių srautas dabar sumenkęs. Visus savo gaminius eksportuojame į užsienio šalis.
ES parama įmonei padės didinti konkurencingumą, veržliau skverbtis į naujas rinkas, susirasti potencialių verslo partnerių ir klientų”, – sakė „Pajūrio gintaro” savininkas ir vadovas Aleksandras Afanasjevas.
Palengvins išlaidų naštą
„Pajūrio gintaras” kasmet savo gaminius pristato Jungtinėse Valstijose, Kinijoje, Honkonge, Vakarų Europos šalyse vykstančiose mineralų parodose.
Pervežti gintaro dirbinius ir įrengti ekspozicijas kainuoja nemažai. Pavyzdžiui, 3–4 dienų išvyka į Kiniją ar JAV įmonei kainuoja apie 50 tūkst. litų.
„Gautą ES paramą skirsime reklamai – lankstinukams, stendų nuomai, rinkos tyrimams.
Galėsime padengti dalį išlaidų išvykoms į užsienio šalyse rengiamas parodas”, – aiškino „Pajūrio gintaro” vadybininkė Deimantė Kalvaitienė.
Pirmąkart tokį projektą kuravusi D.Kalvaitienė iš pradžių baiminosi, kad teks ilgai įrodinėti, ar gintaro apdirbėjams išties reikia ES paramos.
Tačiau biurokratinių užtvarų niekas nestatė. Pateikus visus dokumentus, parama skirta per pusmetį.
Jūrininką sudomino gintaras
Baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą A.Afanasjevas gintaro verslu susidomėjo po to, kai žlugo valstybinė okeaninės žvejybos įmonė „Jūra”.
Grįžęs iš pirmojo reiso jis, kaip ir kiti profesionalūs jūrininkai, suprato atsidūręs prie sudužusios geldos – neturėjo nei darbo, nei uždarbio.
„Klaipėdoje tuomet bankrutavo dar viena įmonė – užsakomuosius meno dirbinius, suvenyrus, papuošalus gaminęs Lietuvos dailininkų sąjungai priklausęs kombinatas „Dailė”.
Su keliais bendraminčiais griebiausi verslo– pasitelkėme į pagalbą be darbo likusius gintaro apdirbimo meistrus”, – prisiminė „Pajūrio gintaro” savininkas.
Įsigijęs kelias šlifavimo stakles A.Afanasjevas išsinuomojo garažą. Iš pradžių ten dirbo šeši meistrai, iš gintaro jie gamino papuošalus – karolius, apyrankes, koljė.
Klaipėdietis greitai įsitikino, kad Lietuvos rinka yra pernelyg maža – gintaro dirbinius dažniausiai pirkdavo tik iš Vokietijos į pajūrio kurortus atvykę turistai.
Per krizę apyvarta sumenko
Krizė palietė ir gintaro verslą – daugelyje Europos šalių žmonėms dabar rūpi ne aksesuarai. Todėl „Pajūrio gintaro” apyvarta, prieš kelerius metus siekusi apie 60 milijonų litų, pernai sumenko kone trečdaliu.
Mažiau dirbinių eksportuojama į JAV, Vokietiją, Prancūziją, Austriją.
„Tenka lanksčiau dirbti, didinti gaminių įvairovę. Džiaugiuosi sunkmečiu neatleidęs iš darbo nė vieno žmogaus.
Priešingai, darbuotojų netgi padaugėjo, nes rinka kinta – atsiranda sudėtingesnių užsakymų, kuriems atlikti reikia daugiau laiko sąnaudų, kruopštumo”, – kalbėjo A.Afanasjevas.
Budistai pageidauja ir luitų
Kinijoje ne kartą viešėjusį ir ten su Tibeto vienuoliais bendravusį A.Afanasjevą nustebino jų prašymai atvežti ne tik papuošalų, bet ir didesnių gintaro luitų.
Pasirodo, budistai saugo juos vienuolynuose kaip brangią relikviją, be to, ji yra kaip investicija, kuri nenuvertės.
„Gintaras šventas ne tik lietuviams – juo žavimasi visame pasaulyje.
Pietryčių Azijos šalys, į kurias gintaro dirbinius vežame dideliais kiekiais, apie jį žino daugiau negu mes.
Ten netgi labiau vertinami ritualiniai aksesuarai, pagaminti iš Birmoje, Kolumbijoje, Dominikoje atrastos gintaro žaliavos”, – pasakojo D.Kalvaitienė.
Gintaro dirbinių rinkoje pirmauja Kinija. Ne taip seniai susidomėję gintaro žaliava kinai dabar iš jos masiškai gamina papuošalus, suvenyrus.
Stabdo prabavimo taisyklės
„Pajūrio gintaro” meistrai mėgino gaminti dirbinius su sidabru, bet greitai atsisakė šio sumanymo.
Eksporto galimybes varžo itin griežtos lietuviškos juvelyrikos su tauriaisiais metalais prabavimo taisyklės.
Mat gavę licencijas gamintojai nuolat tikrinami, o kartais net iki 6000 litų kainuojančios prabavimo paslaugos suėda visą jų uždarbį.