"Faktiniai rodikliai, kurie buvo paskelbti, tikrai iš esmės nekeičia Finansų ministerijos prognozių, kurias paskelbėme šių metų vasarį. Jau tada pranešėme, kad tikimės nedidelio augimo šiais metais, kuris turėtų siekti apie 1,5 proc., ir kad pagrindinė augimo varomoji jėga bus mūsų eksportuojantis ūkis, ir, deja, ne vidaus vartojimas", - "Žinių radijui" ketvirtadienį sakė finansų ministrė.
Jos teigimu, prekybos duomenys rodo lūžio tašką, stabilizaciją, suteikia vilčių, kad situacija Lietuvoje neblogės.
"Ir papildomai antrąjį ketvirtį, ir 2011 metais, kai savo indėlį dar taip pat įdės investicijų prieaugis, kuris, žinoma, pirmiausia bus finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos, manau, kad galime tikėtis apie 3-4 proc. augimo, pradedant nuo 2011-ųjų metų. Tačiau tikėtis, kad artimiausiu metu galėsime pamatyti, o veikiausiai ir niekada nepamatysime ir, matyt, nereikėtų pamatyti augimo po 8, 9 ar 10 proc., kas buvo ir mūsų gana staigaus kritimo priežastimi, tai tikrai tokio dalyko jau nebeprognozuočiau", - teigė I. Šimonytė.
Šiemet prognozuojamas 8 proc. biudžeto deficitą
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, jog šių metų Lietuvos biudžeto deficitas bus ne, kaip teigta anksčiau, 9,5 proc., o apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak I.Šimonytės, šalies biudžeto deficito prognozės atrodo panašiai, kaip vertinta metų pradžioje. Tai esą lėmė sumažintos viešojo sektoriaus išlaidos bei tai, kad pajamų planas vykdomas geriau negu planuota.
„(...) šiais metais galime tikėtis, kad mūsų deficitas bus ne 9,5 proc., ko buvo tikimasi praėjusių metų rudenį, o maždaug apie 8 proc. BVP. Ir tai reiškia atitinkamai, kad mums šiais metais reikės kiek mažiau skolintis, ir dėl to ateityje reikės mažiau išleisti skolos aptarnavimo išlaidoms, paprasčiau kalbant, palūkanoms mokėti“, - ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ sakė atostogaujantį Premjerą Andrių Kubilių pavaduojanti finansų ministrė.
Kalbėdama apie planus iki 2012-iųjų biudžeto deficitą sumažinti iki Mastrichto kriterijus atitinkančio 3 proc. BVP, I.Šimonytė teigė, kad tai ne tik įmanoma, bet ir būtina. Esą tai daroma ne dėl prisijungimo prie euro zonos, o dėl augančios Lietuvos skolos.
„Dėl to, jeigu nesumažintume deficito, nesiimtume tų priemonių, tai gana greitai turėtume atiduoti skolos aptarnavimui daugiau negu 3 mlrd. litų. Tai ar mes surinkdami maždaug 13 mlrd. litų mokesčių galėtume sau leisti šitiek atiduoti tų mokesčių ir atitinkamai mažinti finansavimą kitoms sritims? Manau, kad tikrai ne“, - kalbėjo I.Šimonytė.
Finansų ministerijos duomenimis, birželį centrinės valdžios deficitas (apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu) buvo 584,5 mln. litų ir sudarė 0,6 proc. prognozuojamo BVP (93 mlrd. 759 mln. litų).
Šių metų pirmojo pusmečio centrinės valdžios deficitas (apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu) dėl sumažėjusių išlaidų buvo 645,6 mln. litų mažesnis, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, ir sudarė 4 mlrd. 062,2 mln. litų, arba 4,3 proc. BVP.
Aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos ir apskričių reformų finansinio efekto galima tikėtis po 2-3 metų, teigia finansų ministrė I.Šimonytė.
Anot ministrės, pernai pradėtos įgyvendinti pertvarkos kol kas duoda "dar nedidelį" finansinį efektą.
"Bet rimtesnės reformos, tos, kurios vadinamos struktūrinėmis, iš tikrųjų turi tokią nelabai palankią savybę, kad didžiausi efektai ir geriausi sutaupymai pasirodo tiktai per 2-3, geriausiu atveju, metus.
Tikrai to nelabai pamatysi per pirmuosius metus, ypač tokioje srityje kaip apskritys, kur reformos mintis daugiau buvo "administratiškai" daugiau supaprastinti, priartinti paslaugas prie žmonių, o ne kaip sutaupyti", - ketvirtadienio rytą "Žinių radijuje" kalbėjo atostogaujantį premjerą Andrių Kubilių pavaduojanti ministrė.
I.Šimonytė teigia, kad dėl reformų pensionai, ligoninės niekur nedingo, o išnyko tik tarpinis valdantis sluoksnis, vykdęs savininko teises.
"Ne visas tas reformas galima labai paprastai pinigine prasme palyginti, tačiau tikrai manau, kad ta linkme einant vis didesnėje imtyje sričių galima didelių efektų (finansinių - ELTA) pasiekti", - konstatavo I. Šimonytė.
