Kaip pavyzdys minimi duomenys, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius ES pagaminta 8 proc. mažiau sviesto, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu. Tačiau auga į ES importuojamo sviesto apimtys. Tuo tarpu JAV per tą patį laikotarpį sviesto eksporto apimtis padidino 111 proc., o ES eksportuojamo sviesto apimtys ūgtelėjo vos 11 proc.
JAV eksportuojamas sviestas sudaro jau daugiau nei ketvirtadalį to, ką eksportuoja 27 ES šalys kartu sudėjus. Naujoji Zelandija eksportuoja dvigubai daugiau nei visos ES šalys.
„Lietuvoje už pieną mokama mažiausiai ES - tarp 27 ES valstybių Lietuva yra priešpaskutinė pagal pieno gamintojams mokamą kainą, už mūsų - tik Rumunija. Bet pagal sviesto kainą esame tarp italų ir ispanų. Tai rodo, kad vis dar neefektyviai reguliuojamas pieno ūkis, ir mus gerokai lenkia industrinės pieno ūkio šalys“, - sakė „Agrowill Group“ direktorius Algirdas Pareckas.
Jis sakė matąs gana didelę grėsmę Lietuvos pieno ūkiui ir pramonei, nes visa ES tampa nebekonkurencinga pasaulinėje rinkoje, juolab Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai su savo produkcija nebeišgalės konkuruoti tarptautiniu mastu. Taigi gerėti pieno gamintojų situacijai nelabai bus priežasčių, jeigu iš esmės nesikeis ES politika šioje srityje.
Tačiau A. Pareckas pabrėžė, kad investuotojus sutelkti dėmesį į žemės ūkio sferą paskatino informacija apie augančias eksporto kainas. Žemės ūkio produkcijos kainos eksportui šiemet ūgtelėjo daugiau nei 10 proc. ir yra didžiausios nuo pat 2000-ųjų metų.