Įstatymų leidėjai jo kandidatūrą patvirtino „vienbalsiu
pritarimu“ per balsavimą balsu, kuris gali būti sužlugdytas, jeigu
nors vienas senatorius prieštarauja.
Ši procedūra įvyko praėjus savaitei po to, kai visi 15 Senato
žvalgybos komiteto narių pasisakė už J.Clapperį.
J.Clapperis taps ketvirtuoju nacionalinės žvalgybos direktoriumi
nuo šio posto įkūrimo 2004 metais.
Jį buvo nuspręsta įsteigti, atsižvelgus į klaidas, dėl
kurių nebuvo užkirstas kelias Jungtinėse Valstijose 2001 metų
rugsėjo 11-ąją įvykdytoms teroro atakoms, taip pat kilo skandalų
dėl nepasitvirtinusios žvalgybos informacijos apie įtariamus Irako
masinio naikinimo ginklus.
B.Obama birželio pasiūlė JAV šnipinėjimo operacijų veteranui
J.Clapperiui pakeisti iš šio posto atsistatydinusį jūrų pajėgų
admirolą Dennisą Blairą ir padėti pagerinti
pašlijusią šalies žvalgybos agentūrų veiklą.
D.Blairas pasitraukė išaiškėjus virtinei rimtų nacionalinio
saugumo spragų: žvalgybos agentūros nesugebėjo užkirsti kelio
mėginimui pernai per Kalėdas susprogdinti vieną keleivinį
lėktuvą, taip pat mėginimui susprogdinti bombą Niujorko Taimso
aikštėje.
Laikinai einantis pareigas nacionalinės žvalgybos direktorius
planavo baigti darbą rugpjūčio pabaigoje.
Nacionalinės žvalgybos direktorius kontroliuoja 16 JAV
žvalgybos agentūrų, tarp jų Centrinę žvalgybos valdybą (CŽV)
ir Nacionalinio saugumo agentūrą (NSA), tačiau daugelis abejojo, ar
šį postą užimantys pareigūnai gali iš tiesų daryti įtaką
dideliam biurokratiniam aparatui.
J.Clapperis tituluojamas „žmogiškosios žvalgybos
krikštatėviu“: šis pareigūnas didelį dėmesį skiria ne vien
informacijos rinkimui moderniomis techninėmis priemonėmis, tokiomis
kaip žvalgybos palydovai ir elektroninė žvalgyba, bet ir duomenis
teikiantiems agentams bei informatoriams.
„Generolo Clapperio reputacija nepriekaištinga; jį palaiko
Baltieji rūmai ir svarbiausi žvalgybos lyderiai“, - sakoma po
balsavimo Senate paskelbtame Žvalgybos komiteto vadovės Dianne
Feinstein pranešime.