Praėjusiais metais buvo įvesti veršelių eksporto apribojimai.
Tačiau šiemet jų nebeliko.
„Pernai dirbome vos 4 mėnesius, todėl į lėktuvus pakrovėme tik 700 tonų gyvų veršelių. Kai apribojimai šių metų pradžioje buvo panaikinti, žydai padidino reisų skaičių.
Per pusę metų jau išskraidinome daugiau negu tūkstantį tonų veršelių”, – veršelių eksporto į Izraelį nauda džiaugėsi Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.
Tiesa, realus veršelių eksportas į Izraelį nebuvo sumenkęs, nes žydai gyvulius iš Lietuvos ūkių į Tel Avivo aukcioną išskraidindavo per kitas Europos Sąjungos šalis.
Auginti galvijų neapsimoka
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis skundėsi, kad perdirbėjai galvijų augintojus jau seniai įspraudė į kampą.
Apskaičiuota, kad užauginti pusės tonos jautį kainuoja po 5 litus už kilogramą gyvojo svorio.
Tuo tarpu supirkėjai už pieninio jaučio kilogramą siūlo kiek daugiau kaip 4 litus. Jei galvijas mėsinis ar mišrūnas, jo kilogramas įvertinamas pusličiu brangiau.
Todėl nemaža dalis smulkesnių ūkininkų kelių savaičių veršiukus noriai perleidžia supirkėjams.
„Kai už veršį sumokama 800–1000 litų, o už dvejus metus šertą jautį – tik 1000 litų daugiau, galvijo auginimas tampa labiau pomėgiu, – piktinosi J.Sviderskis. – Gelbėja tik 580 litų subsidija augintojui iš biudžeto.”
Tinka antrarūšiai pašarai
Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vitoldas Zovė pripažino, kad rinkoje susidarė nenormali situacija: „Viską norima paimti veltui, o ūkininkui už darbą palikti tik mėšlo laukams pasitręšti.”
Tačiau ši bendrovė, du trečdalius pajamų gaunanti iš pienininkystės, nusprendė nebepardavinėti veršelių, o juos auginti. Taip pasielgta, kai karvių banda buvo perkelta į naują šiuolaikišką fermą, o rekonstruoti seni pastatai liko tušti.
Anksčiau kelių savaičių buliukus išparduodavusios įmonės vadovai nutarė juos auginti pagal naujausias technologijas.
„Patys viską užsiauginame, dirbame uždaru ciklu, o jaučiams tinka ir antrarūšis pašaras, kurio karvei nepaduosi”, – kalbėjo P.Zovė.
Neseniai Kuršėnų žemės ūkio bendrovė po labai ilgos pertraukos pardavė perdirbėjams 50 nupenėtų jaučių bandą.
„Sandoris buvo pelningas, nes mes gyvulius auginome labai intensyviai, nupenėjome per pusantrų metų”, – sakė žemės ūkio bendrovės direktorius.
Bandos sumenko tris kartus
J.Sviderskis neslėpė, kad dabar didžiausias peilis galvijus auginantiems ūkiams – aplinkosaugininkų reikalavimai.
„Patys apskaičiuokite. 40 tūkstančių litų kainuoja vien gręžinys, požeminio ir gruntinio vandens tyrimai išlaidas padidina dar 10 tūkstančių litų”, – rankomis skėsčiojo J.Sviderskis.
Apskaičiuota, kad per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje auginamų galvijų sumažėjo net 3 kartus – iki 0,7 milijono.
„Ūkininkai būtų išpjovę dar apie ketvirtį turimų galvijų, jei nebūtų gavę ES struktūrinių fondų paramos ir nebūtų įsipareigoję 5 metus išlaikyti bandą”, – sakė J.Sviderskis.
Gera reklama
Romas Mikšys
Šiaulių oro uosto direktorius
„Kad galime priimti 400 tonų sveriančius orlaivius „Boeing 747-400”, geresnės reklamos oro uostui nereikia.
Pernai dėl pailginto karantino į Izraelį gabenamiems veršeliams mes baigėme metus turėdami 100 tūkstančių litų nuostolių. Šiemet atsigavome ir planuojame pasiekti rekordą – pakrauti apie 1600–1700 tonų.”
Turime puikius ir ilgus kilimo takus, bet neturime logistikos sandėlių, todėl negalime pretenduoti į elektronikos, prabangos prekių, vaisių ir daržovių krovinius.
Dabar mus maitina veršelių eksportas, nes vienas krovininis orlaivis duoda 20–50 tūkstančių litų pajamų.”