Didelius krovininius lėktuvus galintis aptarnauti Šiaulių oro uostas iš kitokių krovinių gabenimo pragyventi neišgali, nes neturi sandėlių.
Bent du kartus per mėnesį orlaiviai iš Šiaulių oro uosto kyla su keturkojais keleiviais. Lietuvoje išauginti veršeliai vėl gausiai vežami į Izraelį. Visą vasarą jie skraidinami moderniu krovininiu orlaiviu. Pats sudėtingiausias galvijų kelias ne lėktuvu, o iki jo. Gyvulius reikia perkelti iš supirkėjų transporto į aviacines paletes.
„Supirkėjai atsiveža savo darbuotojų, kurie dirba fermose su veršeliais, nes jie ten karantiną praeina, paskui pakrauna į automobilius, iš automobilių pakrauna į paletes, o logistika - jau mūsų rūpestis“, - teigia oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovas Algirdas Ulčinas.
Darbininkai, varinėjantys veršelius į paletes, oro uosto darbuotojų juokais vadinami kaubojais, itin nekalbūs. Visas dėmesys – gyvuliams. Darbas turi būti atliktas skubiai. Į lėktuvą veršeliai pakraunami per 3-4 valandas.
„Krovinį reikia tvirtai surišti ir dar pačiame lėktuve sutvirtinti, lėktuvas negali būti išbalansuotas“, - sako A.Ulčinas.
Iš Izraelio atskridęs lėktuvas „Boeing 747 - 400“ – vienas žinomiausių krovininių orlaivių pasaulyje. Tokio pat tipo keleiviniais lėktuvais skraido pasaulio šalių lyderiai.
„Svarbu tai, kad pagrindiniai viso pasaulio krovininiai orlaiviai skrenda pas mus, o mes sugebame juos aptarnauti“, - mano Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.
Galvijų gabenimas į Izraelį Šiaulių oro uosto nuostolius šiemet gali paversti pelnu. Iki šių metų pradžios Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba reikalavo ilgesnio karantino gyvuliams, daugiau skiepų, dėl to iš Šiaulių būta mažiau skrydžių. Kitų šalių, tarkim, Lenkijos, mėsos prekeivių konkurencija Lietuvai iki šiol esą grėsmės nekėlė.
Oro uostas ateityje tikisi aptarnauti tiesioginius reisus iš Izraelio į Lietuvą. Taip kroviniai iš Izraelio pasklistų po Europą, o Lietuvos kompanijų - keliautų į Izraelį. Šiemet Šiaulių oro uostas tikisi pervežti apie 1,6-1,7 tūkst. tonų galvijų – daugiau nei prieš dvejus metus.
Neseniai savo namų darbus paruošė ir Šiaulių miesto savivaldybė. Pristatė oro uosto galimybių studiją. Su vienu iš galimybių studijos siūlomų perspektyvų sutinka dauguma politikų - Šiaulių oro uostui ateityje naudingiausia tapti akcine bendrove, kur akcininkais taptų ir savivaldybė, ir Vyriausybė, ir privatus kapitalas.
Tačiau tai, kas į naudą oro uostui ir gyvulių supirkėjams, gali atsirūgti eiliniams Lietuvos pirkėjams. Ūkininkams dabar labiau apsimoka pardavinėti kelių savaičių veršelius nei auginti jaučius, be to, galvijų bandos ir taip sparčiai mažėja. Lietuvoje veršiena gali tapti retenybe. Iš kitų krovinių šiauliečiai dar negali prasigyventi iš prabangos prekių, vaisių, daržovių, elektronikos pervežimų, nes neturi sandėlių.
Pagal galimybių studiją Šiaulių oro uosto perspektyvos priklausys
nuo kol kas pustuščio industrinio parko plėtros ir maždaug 2015-aisiais veiklą pradėsiančio Logistikos centro.