Estai ruošia viliotinį užsienio turistams

Ypač estai džiaugiasi gerokai išaugusiu atvykėlių iš Rusijos skaičiumi – jis šiemet kone pusantro karto didesnis nei prieš metus.

Rusų turistų po truputį daugėjo ir ankstesniais metais. Todėl jaunoji estų karta, aptarnaujanti užsieniečius, mokosi rusų kalbos. O vyresnieji tikina, kad jokie politikos šešėliai netemdo Estijos turizmo.

Naujametę naktį Europos kultūros sostinės titulą perimsiantis Talinas žada įspūdingą reginį, tačiau jo detalių dar neatskleidžia.

„Nenorime, kad į mus skristų peiliai, tad į orą pinigų neleisime. Juk krizė”, – šyptelėjusi apie pirmąjį kitų metų renginį sakė projekto „Talinas – Europos kultūros sostinė” atstovė Irina Eha.

Kol kas numatyta, kad kitais metais Taline vyks 251 renginys, iš jų 10–15 bus tarptautiniai.

Projekto vykdytojai viliasi, kad kitąmet Taliną aplankys 200 tūkstančių daugiau žmonių.

Šiemet sausį–gegužę Estijos sostinę aplankė 772,3 tūkst. turistų. Iš jų 490,7 tūkst. – užsieniečiai.

Bendras Europos kultūros sostinės biudžetas – 55,5 mln. litų. Iš jų 24 mln. litų bus skirta renginiams.

Trečdalį į aruodą įmes valstybė, trečdalį – Talino savivaldybė. Likusią dalį miestas viliasi gauti iš privačių rėmėjų.

Iš pradžių planavę didesnę sumą, vėliau organizatoriai savo užmojus sutramdė – biudžetas buvo apkarpytas 2,5 karto.

„Mums dar reikia pasistengti”, – neslėpė I.Eha, kalbėdama apie išaugsiančiam svečių būriui besirengiančius viešbučius.

Apgyvendinimo vietoms rengiamas svetingumo projektas. Jo uždavinys – pakelti nakvynės vietų lygį, skatinti jų darbuotojus mokytis užsienio kalbų. Viena jų – rusų.

„Anksčiau estai nekalbėdavo rusiškai. Dabar kalba ir šypsosi. Rusų turistai netaupo pinigų.

Nors pernai rusai kalbėjo, kad Taline jiems – pigu, šiemet taip sako jau rečiau”, – pasakojo su atvykėliais iš Rusijos ir Lenkijos dirbanti gidė Elena Valabik-Haav.

Estijos viešbučiai šiemet gegužę, dar neprasidėjus vasaros sezonui, buvo užimti 42 proc., sausį – 29 proc.

2009-aisiais Estijos kurorto Pernu nakvynės vietos buvo užpildytos 37 proc. Vietiniai neslepia, kad vidurkį padidina tik vasaros sėkmė.

Galima sakyti, kad Pernu verslininkams šiemet sekasi – rugpjūčio pradžioje rasti laisvą kambarį viešbutyje būtų nelengva.

„Vasarą – pikas, užtat žiemą – prastai. Teko ir kainas sumažinti 10 procentų, tačiau vis tiek lankytojų srautas sumažėjo 20–30 procentų”, – pasakojo netoli Pernu esančio Torio miestelio verslininkas Martas Ruumetas.

Su žmona Katrin jis šeimininkauja svečių namuose, ruošia maistą, be to, augina daržoves, kurias parduoda. Sutuoktiniai prekiauja ir sodinukų žeme.

Plėtoti verslą lengviau, mat vietiniai jau suprato – būtina bendradarbiauti.

Kai kaimynas Silveris Samsas turistus plukdo plaustu, kuriame įrengta ir pirtis, Ruumetai ruošia vaišes, apgyvendina atvykusius iš toliau.

„Ankstesniais metais užsakymai vasarai pasipildavo dar gruodį, vėliausiai – prieš mėnesį du, o dabar žmonės skambina vos prieš savaitę ar dvi”, – pasakojo M.Ruumetas.

Kelių valandų pramoga keltu ir maudynės iki 20 žmonių draugijai kainuoja apie 500 litų.

„Anksčiau atvykdavo nedidelių Estijos bendrovių kolektyvai, švęsdavo. Dabar nebeturi tam pinigų”, – apgailestavo S.Samsas.

Vietinis turizmas Estijoje itin smarkiai susitraukė 2009-aisiais – apie 20 proc. Tam įtakos turėjo iš peties apkarpytas įmonių, rengusių konferencijas ar skatinusių darbuotojus keliauti, biudžetas.

Dar ir šių metų pirmąjį ketvirtį buvo justi kritimas – apie 2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais.

Tiesa, pavasaris atnešė gaivesnių vėjų. Balandį vietinis turizmas ūgtelėjo 7 proc., gegužę – 5,5 proc. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vietinių turistų skaičius padidėjo 3 procentais ir pasiekė 281,6 tūkst.

„Estai visuomet keliavo po savo šalį. Tik pastaraisiais metais jų sumažėjo”, – sakė gidė E.Valabik-Haav.

Pastaraisiais metais Estijoje šmėžavo nemažai reklamų, skatinančių atostogauti gimtinėje.

„Į Majamį? Ne. Į Stromio paplūdimį? Taip”, – vieną jų prisiminė gidė.

Praėjusių metų vasarą Pernu, nuo sostinės nutolusiame 130 kilometrų, sveikatingumo centruose lepinosi ir jūra mėgavosi 270 tūkst. svečių. Per metus čia apsilankė 573,4 tūkst. turistų – 5 proc. mažiau nei 2008-aisiais.

Daugiausia šiame kurorte, turinčiame 44 tūkst. vietinių gyventojų, ilsisi suomių – 60 proc. Apie ketvirtadalį lankytojų – estai.

„Šią vasarą viešbučiai užpildyti kone 100 proc., pernai ir užpernai – vos 70–85 proc. O tai yra mažai”, – aiškino Pernu įsikūrusios turizmo bendrovės vadovė Irina Talviste.

Ji pati jau šeštą kartą poilsiauti vyks į Palangą. Jauna moteris vikriai kainas kronomis paverčia į litus ir vardija Lietuvos kurorto viešbučių pavadinimus.

„Vasarą pas mus geriau, tačiau žiemą – prastai. Didelis nedarbas, emigracija. Ir keltuose iš Suomijos nemažai emigravusių estų”, – kalbėjo I.Talviste.

Padėtį lengvina suomiai ir švedai, Pernu steigiantys elektronikos įmones ir įdarbinantys vietinius, mat darbo užmokestis Estijoje mažesnis nei jų šalyse.

Nemažai kurorto vietos gyventojų – pensininkai, mat jaunimas išvyksta į didesnius miestus mokytis arba dirbti.

Pasak I.Talviste, vidutinis darbo uždarbis Pernu – per 2 tūkst. litų. 70 kvadratinių metrų bute su šeima įsikūrusi kurorto gyventoja žiemą moka apie 800 litų komunalinių mokesčių. Gerai kainas Lietuvoje išmananti moteris pabrėžė, kad Estijoje pragyventi reikia daugiau pinigų.

Kainos Estijoje dar keisis. Kitų metų pradžioje bus įvestas euras. Tai – viena svarbiausių pokalbių su estais temų.

„Jei apklaustumėte grupę estų, 80 procentų jų pasakytų, kad nerimauja dėl šios naujovės”, – įsitikinusi Taline gyvenanti gidė E.Valabik-Haav.

Spaudoje matyti ir psichologų komentarų – jie ragina kitąmet būti akyliems ir nepulti išlaidauti vietoj buvusios kainos kronomis išvydus kur kas mažesnį skaičių eurais.

„Eurobarometro” duomenimis, šių metų liepos pabaigoje daugiau nei pusė estų buvo nepatenkinti, kad bus įvestas euras. Tik 37 proc. estų džiaugėsi būsimomis permainomis.

Estai baiminasi, kad pardavėjai sukčiaus perrašydami kainas, nors parduotuvėse ir dabar jos nurodomos dviem valiutomis.

Be to, už suvenyrus gatvėje ar specialiose parduotuvėse jau galima susimokėti tiek kronomis, tiek eurais.

Talino restorane „Kadriorg”, kuris užima aštuntą vietą Estijos sostinės restoranų reitinge, kainos taip pat nurodytos abiem valiutomis.

Lašišos ir skumbrės karpačas čia kainuoja 31 litą, kreminė pomidorų sriuba – 14, rizotas – 45, puodelis kavos – apie 6 litus.