Todėl dabar, gavusi Europos Sąjungos 2007-2013 metų laikotarpio paramą, „Amber Pasta“ ieško naujų eksporto rinkų. Bendrovė neatsisako planų įžengti net ir į Afrikos rinką. Tiesa, kol kas tokie planai pristabdyti.
Atlaikė kaimynų spaudimą
Pasak „Amber pastos” generalinio direktoriaus Andrejaus Cedrono, makaronai – santykinai pigus maisto produktas. Pernai, įsisiūbavus sunkmečiui, gamintojai tikėjosi, kad jų paklausa didės. Bet atsirado kitų kliūčių, kurios neleido labiau plėsti gamybos.
Labiausiai trukdė valiutų kurso svyravimai eksporto rinkose. Pavyzdžiui, pernai kritus zloto kursui, Lenkijos gamintojai užvertė makaronais ir Vokietiją, ir Rytų Europą.
Mūsų šalies prekybininkai taip pat suskubo pirkti iš lenkų – jų produkcija buvo gerokai pigesnė už vietos gamintojų.
„Tačiau mūsų pirkėjų lojalumas padėjo išsaugoti Baltijos šalių rinkoje užimamą poziciją, – sakė A.Cedronas. – Net ir esant didelei konkurencijai mums pavyko išvengti būtinybės atpiginti savo produktus, paaukojant jų kokybę.”
Šiuo metu „Amber pasta” užima 35 proc. Baltijos šalių rinkos. Už jos ribų eksportuojama apie 25 proc. produkcijos.
Afrika dar palūkės
„Amber pastai” šiuo metu tenka koreguoti modernizavimo bei eksporto rinkų plėtros planus.
Vienam didžiausių projektų, kurio vertė siekia apie 7,7 mln. litų, jau pritarta skirti ES paramą. Tačiau dėl paramos lėšų stygiaus finansavimo sutartis liko nepasirašyta.
Todėl įmonei teko pristabdyti planuotą didelę eksporto rinkų plėtrą.
„Projektą tenka įšaldyti. Vien savo lėšomis įmonė projekto neįstengtų įgyvendinti. Tačiau, žinodami situaciją rinkose ir savo galimybes, neatsisakome eksporto plėtros planų”, – sakė A.Cedronas.
Afrika, Artimieji ir Tolimieji Rytai – tai makaronų gamybos įmonei ypač patrauklios eksporto šalys.
Pigių maisto produktų paklausa jose yra didelė, o pasiūla – mažoka dėl sudėtingos logistikos.
„Amber pasta”, naudodama kuklesnę iš Europos Sąjungos gautą paramą pagal 2007–2013 metų laikotarpio priemonę „Naujos galimybės”, ėmėsi tirti mažiau pažįstamas rinkas.
Pasak A.Cedrono, šiuo metu patraukliausios būtų Skandinavijos šalys. Makaronų gamintojų dėmesį traukia Lenkija, Čekija, Vengrija, kitos Rytų Europos šalys.
Italai – ne konkurentai
Kaip Lietuvos makaronų gamintojams pavyksta atremti italų gamintojų konkurenciją?
„Su jais mažiausiai konkuruojame, nes mūsų pirkėjų poreikiai – kitokie. Jiems reikia pigesnių produktų, – patikino A.Cedronas. – Be to, pigių produktų neverta vežti didelį atstumą.”
Paprastai makaronai gaminami iš vietinės žaliavos. Dauguma Rytų Europos, taip pat ir Lietuvos gamintojų tešlą makaronams minko iš vadinamųjų minkštųjų kviečių miltų.
Italijoje – tik iš kietųjų kviečių miltų. Naudoti tik tokius miltus Italijos gamintojus įpareigoja net teisės aktai.
Dažniausiai didieji pasaulio makaronų gamintojai turi ir jiems priklausančius malūnus. Arba bent jau patikimus aukštos kokybės miltų tiekėjus.
Pagrindinė „Amber pastos” miltų tiekėja – „Malsena plius”. Dalis miltų, atsižvelgiant į užsakovų poreikius ir gaminamų makaronų rūšį, yra perkama iš Lenkijos, Vengrijos, Italijos tiekėjų.
Svarbiausia - nepervirti
Šviesūs makaronai – gražiausi. Bet tamsių – didžiausia maistinė vertė, nes juose daugiausia mineralinių medžiagų.
Tam, kad makaronai būtų skanūs, jų nederėtų pervirti. Ir virti dideliame kiekyje vandens. Kad makaronai nesuliptų, verdant nebūtina dėti riebalų – nuo jų makaronai apsivelia.
Tai – keli makaronus su prekės ženklu „Gintariniai” gaminančios įmonės „Amber pasta” gamybos vadovo Antano Palionio patarimų.
Tikisi dar sulaukti pinigų
Pagal ES paramos priemonę „E-verslas LT” bendrovei „Amber pasta” bendrai buhalterinės apskaitos, gamybos procesų ir personalo valdymo informacinei aplinkai sukurti skirta 207 318 litų paramos.
Įmonės gaminių pardavimui užsienio rinkose skatinti pagal priemonę „Naujos galimybės” skirta 210 406 litai paramos.
Pagal „Lyderis LT” priemonę pritarta ir „Amber pastos” plėtros projektui, kurio vertė siekia 7,7 mln. litų. Tai – kompleksinis projektas, skirtas gamybos technologijoms atnaujinti, naujoms įdiegti, o kartu ir eksportui didinti. Dėl paramos lėšų stygiaus finansavimo sutartis dar nepasirašyta.