Ekonominės krizės metu daugėja daiktų kaupikų

Liguistai nereikalingus daiktus ar tiesiog šiukšles į namus tempiantys žmonės – ne tik namų bendrijų Lietuvoje problema. JAV mokslininkai jau kurį laiką kalba apie kaupimo krizę, kurios užuomazgų ieškoma Billo Clintono valdymo metais ir kuri sprogo per pastarąją recesiją. Manoma, kad iki 5 proc. amerikiečių kenčia nuo kaupimo sindromo, kurį vis daugiau psichiatrų pripažįsta rimta priklausomybių tipo liga.

Kaip ir Lietuvoje, taip ir JAV susitvarkyti su daiktų kaupikais nėra lengva, mat kiekvienoje valstijoje, apygardoje ar net namų bendrijoje galioja savi įstatymai. Kuo turtingesnis rajonas, tuo daugiau šansų, kad gyvenimą aplinkiniams apnuodijusį kaupiką pavyks nubausti pinigine bauda ar net patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Pastaruoju metu teisėjai daug rimčiau žiūri į naminius gyvūnus „kolekcionuojančius” gyventojus. JAV įstatymai gyvūnų kaupimą leidžia traktuoti kaip žiaurų elgesį su gyvūnais, už ką gali grėsti ne tik bauda, bet ir kalėjimas.

Liguistai daiktus kaupiantys žmonės atsisako juos išmesti net tuomet, kai prispiria reikalas rinktis tarp materialinių gėrybių ir artimųjų. „Jei būčiau priversta rinktis tarp daiktų ir vyro, neabejotinai rinkčiausi daiktus”, - sako viena JAV populiaraus realybės šou ,,Hoarders” herojė. JAV kaupimo problema tapo tokia aštri, kad televizija A&E pradeda jau antrą realybės šou apie patologinius kaupimus sezoną.

Nors dėl konkrečių polinkio kaupti daiktus priežasčių nesutariama, mokslininkai pripažįsta, kad ekonomikos suklestėjimas praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje, lengvai dalijamas kreditas ir pigių Azijos šalyse pagamintų prekių antplūdis kaupikams į rankas įdavė iki tol neregėtus įrankius. Tuo tarpu pastarųjų metų ekonomikos krizė kai kuriems žmonėms sukėlė panišką baimę atsikratyti net ir visiškai beverčių daiktų arba paskatino kaupti viską be išimties.

Pačiame recesijos įkarštyje JAV išgarsėjo Kentukio gyventojas Nathanas Engelsas, iš daugiau nei tūkstančio įvairių akcijų metu dykai gautų želė pakelių pastatęs 1 m 80 cm aukščio bokštą.

Vienu metu video svetainėje “YouTube” ,,Želė bokštas” buvo tapęs savotišku recesijos simboliu. Žurnalistų paklaustas, ar nemano esantis pernelyg taupus, N.Engelsas atsakė: ,,Man nusispjauti. Prisipirksiu ir laikysiu įvairiausių produktų kuo daugiau. Niekada negali žinoti, kada ateis iš tiesų juoda diena. Šiuo metu šaldymo kameroje turiu 30 svarų mėsos, 50 svarų sūrio ir 200 šaldytų daržovių pakelių.”

Tačiau tikrieji kaupimo ligoniai nėra tokie tvarkingi ir bokštų iš savo daiktų nestato.

Patologiniai kaupikai namus užgriozdžia pačiais įvairiausiais daiktais: nuo nebereikalingų baldų iki senų laikraščių. Tačiau pasak šį sutrikimą tyrinėjančio mokslininko Randy O. Frosto, daugelis kaupikų pirmenybę teikia tam tikriems daiktams, dažniausiai: periodinės spaudos leidiniams ir jų iškarpoms, beverčiams primityviojo meno dirbiniams, žaislams, įvairiausioms daiktų pakuotėms (nuo sulčių pakelių iki dėžių, kuriose buvo supakuoti baldai) bei drabužiams.

Dažnai daiktų kaupimo manijos apsėsti žmonės lygiai taip pat kaip daiktus ,,kolekcionuoja” naminius gyvūnus. Dažnas reiškinys, kad nereikalingais daiktais užverstuose patologinio kaupiko namuose gyvena jam pačiam nežinomas skaičius kačių ar šunų.

Viename ,,Hoarders” epizode išnešus visas vienos šou dalyvės namuose sukauptas šiukšles po jomis rasti keli dūlantys kačių griaučiai. Moters laidos kūrėjams prisipažino ir pati nežinanti, kiek jos namuose esama dar kvėpuojančių naminių gyvūnų, nekalbant apie tuos, kurie nugaišo po šiukšlių krūvomis.

Kas patologinį kaupiką skiria nuo netvarkingo žmogaus ar kolekcionieriaus? Pasak R.O.Frosto, nors dėl terminų ir diagnozės galima ginčytis, rimtai sergantį kaupiką atskirti nėra sunku.

,,Kaip ir bet kurios kitos priklausomybės atveju, taip ir patologiniams kaupikams jų įprotis trukdo gyventi jiems ir jų artimiesiems, trukdo atlikti elementarias kasdienio gyvenimo užduotis ir sukelia pavojų jų sveikatai ar net gyvybei. Kartą pažvelgę į jų namus, akimirksniu suprasite, kas yra tikrasis kaupikas, o kas – šiaip kolekcionierius”, - aiškina priklausomybę nuo daiktų tyrinėjantis mokslininkas.

Realybės šou ,,Hoarders” rodomi patologinių kaupikų namai – tai vaizdai, reikalaujantys stiprių nervų. Jų būstai prikimšti tiek daiktų, kad ištisi kambariai tampa visiškai nenaudojami. Kituose kambariuose kaupikai tarp daiktų yra išmynę takus, kuriais šiaip taip prasibrauna pro savo ,,gėrybes”.

Anot R.O.Frosto, būtent tarp daiktų krūvų vedantys takai yra vienas iš patologinio kaupimo sutrikimo akivaizdžiausių požymių. ,,Tai reiškia, kad žmogus yra valdomas savo įpročio ir nebemato akivaizdžiai akis badančios problemos”, - sako knygos ,,Stuff: Compulsive Hoarding and the Meaning of Things” vienas iš autorių. Kad liguistas daiktų kaupimas nėra šiaip sau nepatogumas, liudija šio sutrikimo pasekmės. Namuose esančios dulkės, graužikų išmatos bei tarakonai sukelia ar pagilina įvairius sveikatos sutrikimus. Didžioji dalis kaupikų kenčia nuo alergijų, diabeto, nutukimo bei depresijos.

Mokslininkai mano, kad liguistai daiktus kaupiantys žmonės tai daro dėl tų pačių priežasčių, kaip ir mes visi. Kartais nenorime išmesti nereikalingų daiktų, nes bijome, kad ateityje jų gali prireikti, ypač atėjus ,,sunkiems laikams”. Kitais atvejais laikomės įsikibę daiktų dėl to, kad jie turi sentimentalią vertę – primena mums svarbius žmonės ar įvykius.

Tačiau kaupimo manija sergantys žmonės visas šias priežastis pritaiko ne tik šeimos fotografijoms ar naudingiems daiktams, bet ir paprasčiausioms šiukšlėms. Daugiau nei tris milijonus amerikiečių prie televizoriaus ekranų prikausčiusio realybės šou ,,Hoarders” epizoduose gausu pavyzdžių, kuomet šlamšto krūvoje paskendęs kaupikas maldauja leisti jam pasilikti trijų metų senumo kuponą ar subraižytą nebeveikiantį kompaktinį diską.

Kaip ir alkoholikai ar narkomanai, dėl savo įpročio kaupikai praranda sutuoktinius ir vaikus. Pirmieji neapsikentę palieka daiktuose ir šiukšlėse paskendusius savo gyvenimo draugus, tuo tarpu antruosius, įvertinę vaikams augti netinkamas sąlygas, globoti imasi vaikų teisių apsauga besirūpinančios tarnybos.

Priešingai nei gali pasirodyti su kaupikais niekuomet nesusidūrusiam žmogui, išgydyti šį sutrikimą nėra lengva. Viena mokslininkė R.O.Frostui prasitarė į įvairių priklausomybių išgijimo rezultatus tyčia neįtraukianti patologinio kaupimo – esą žmones atpratinti nuo daiktų kaupimo taip sunku, kad bendri priklausomybių gydymo rezultatai dėl jų atrodo prastai.

Visų pirma, daugelis kaupikų, suvokdami neigiamą visuomenės reakciją į jų problemą, savo ligą slepia. Jie vengia kviestis gimines ar draugus į namus, todėl pastarieji apie jų ligą gali nežinoti metų metus.

Net ir tuomet, kai jų problema paaiškėja, jie nėra linkę lengvai atsisveikinti su savo ,,turtais”. Suaugę (dažnai ir pagyvenę) žmonės verkia, daužo galvą į sieną, klaupiasi ant kelių ir visais kitais būdais mėgina įtikinti šeimos narius ar su jais dirbančius psichinės sveikatos specialistus, kad šie leistų pasilikti nė penkiasdešimties centų nekainuojančią molinę skulptūrėlę ar dvidešimt penktą katiną.

Anot R.O.Frosto, prievartinis namų išvalymas neduoda jokių rezultatų. Sugrįžę į švarius namus, kaupikai patiria didžiulį stresą ir skuba vėl papildyti savo “išteklių”. Po kelių mėnesių namai ir vėl atrodo tarsi sąvartynas.

Su realybės šou ,,Hoarders” dalyviais dirba tiek psichiatrai, tiek daiktų organizavimo specialistai. Be to, dažniausiai prireikia ir graužikų ir vabzdžių naikintojų bei namų dezinfekuotojų pagalbos. Visas šis apsivalymo procesas esą privalo vykti iš lėto, kiekvieną žingsnį smulkiai aiškinant kaupikui ir gaunant jo patvirtinimą.