Būriai poilsiautojų Lietuvos kurortų verslui pelno šįmet neuždirbo

Turistų iš užsienio Palangoje daugėja kasmet. Šiais metais prie to ypač prisidėjo Rusijoje siautėję gaisrai. Tačiau, kaip sako Palangos turizmo informacinio centro (TIC) direktorė Alla Valužienė, į Palangą važiavo ne tik maskviečiai, bet ir latviai, baltarusiai, tradiciškai Lietuvos pajūrį lankė vokiečiai, lenkai, kurie čia nejaučia didelio kainų skirtumo, tiesioginiais skrydžiais į Palangą skrido norvegai, suomiai, švedai.

Preliminariais apskaičiavimais, palyginti su ankstesniais metais, šią vasarą turistų Palangoje padaugėjo 15-17 procentų. Jei ne užsieniečiai, pajūrio verslininkams būtų buvę sunku.

„Iš lietuvių Palanga neuždirbo“, - nukerta Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintautas Rekašius.

Pasak jo, jei anksčiau į šio kurorto viešbučius ir maitinimo įstaigas užsukdavo tiek lietuvių, kiek ir užsienio turistų, tai šiemet buvo juntama akivaizdi užsieniečių persvara. Jie, pasak pašnekovo, sudarė 80 proc. visos klientūros.

„Šiais metais daugiau lietuvių taupumo sumetimais apsistojo pas butus nuomojančius asmenis, valgė maistą iš parduotuvės. Savo padarė ir emigracija“, - lrytas.lt aiškino G.Rekašius.

Pašnekovas sako, kad verslo neišgelbėjo karšta liepa ir rugpjūtis. „Nors žmonių buvo daug ir oras geras, tačiau kainas nuleidome 30 proc., reikės sumokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, kyla ir komunalinių patarnavimų kainos. Jei prieš dvejus metus per vasarą uždirbdavome tiek, kad ne sezono metu išsilaikydavome, tai šį rudenį ne vienas verslininkas užsidarys ir atleis darbuotojus“, - sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.

Birštono svečių namų „Audenis“ direktorius Žydrūnas Kazlauskas praėjusiai vasarai parašytų septynetą: „Po tokios prastos vasaros, kokia buvo pernai, ši – šviesa tunelio gale.“

Pagal apgyvendinimą „Audenis“ 2008-aisiais buvusių apimčių nepasiekė, vis dėlto šią vasarą svečių sulaukta 15 proc. daugiau nei prieš metus. Įprastai „Audenio“ klientai pasiskirstydavo taip: 30 proc. užsieniečių ir 70 proc. lietuvių. Šią vasarą užsieniečių buvo 15 proc. daugiau.

Ž.Kazlauskas sako, kad taupydami užsieniečiai dabar lanko gretimas valstybes, o anksčiau važiuodavo į tolimesnius kraštus: „Mūsų atveju užsieniečių dalis išaugo dėl atvykstančių atskirų užsieniečių grupių. Daugiausia šiemet sulaukėme svečių iš Lenkijos, Latvijos ir Vokietijos.“

Kiek turistų sulaukė Birštonas ir kokią naudą jie atnešė kurortui, paaiškės metų gale. Vis dėlto Birštono TIC direktorė Henrieta Miliauskienė optimistė: pirminiai duomenys rodo, kad, palyginti su pernai metais, Birštoną aplankė daugiau turistų.

„Pirmasis metų ketvirtis buvo labai sunkus. Vis dėlto nė viena Birštono apgyvendinimo įstaigų nebuvo užsidariusi. Kaip bus toliau, paaiškės metų pabaigoje“, - lrytas.lt sakė H.Miliauskienė.

Vis dėlto pastebėta, kad iki sunkmečio Birštoną aplankydavo daugiau vietinių turistų, kurie čia apsistodavo ilgesniam laikui, o šiais metais daugelis apsiribodavo savaitgalinėmis kelionėmis.

Šią vasarą Birštonas sulaukė daugiau latvių, lenkų, rusakalbių svečių, į kurortą grįžta Izraelio turistai, rusakalbiai vokiečiai. Į Birštoną sveikatinimosi tikslais atvykstančius užsieniečius vilioja mažesnės nei, tarkime, Čekijoje, kainos.

Vis dėlto sulaukti daugiau užsienio turistų Birštonui kliudo tai, kad Lietuva neturi teisinės bazės, leidžiančios įrodyti, jog mineraliniai vandenys ir gydomasis purvas atitinka europinius standartus. Jei ši sritis būtų sutvarkyta, Birštonas galėtų aktyviau reklamuotis užsienyje.

Neringos verslininkų asociacijos prezidentas Gytis Vaičikauskas sako, kad oro atžvilgiu vasara buvo gera, svečių sulaukta daug, tačiau nauji mokesčiai padarė savo, o labiausiai kirto nuo 5 iki 21 proc. pakilęs PVM.

Štai „Jūratės“ viešbučio, kuriam G.Vaičikauskas vadovauja, pajamos šią vasarą, palyginti su 2009 m., išliko tokios pačios, nes be išaugusių atskaitymų mokesčiams, teko mažinti ir paslaugų kainas. Palyginti su 2008 m., „Jūratės“ pajamos krito kone dvigubai.

„Per skambu sakyti, kad vasara pelninga. Atidirbome tam, kas susimokėtume mokesčius. Pasibaigus turizmo sezonui daugelis verslo – tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo – užsidarys. Turistų buvo daug, tačiau jų nebuvo keturis kartus daugiau, kaip kad mums reikėjo susimokėti keturis kartus didesnius mokesčius“, - nelinksmai kalba G.Vaičikauskas.

O ir poilsiautojai, pasak verslininko, šią vasarą buvo itin taupūs: mažiau klientų sulaukė tiek maitinimo įstaigos, tiek apgyvendinimo paslaugas teikiantis verslas, viešbučiuose paklausesni buvo kambariai su virtuve, kad turistai patys galėtų gamintis maistą.

Neringos vicemerė Aušra Feser džiaugiasi, kad šią vasarą kurortui pavyko ne tik pasiekti iki krizės buvusį lygį, bet ir jį viršyti: „Prieš vasarą paskaičius prognozes, kad Lietuvos pajūryje ilsėtis ketina tik 6 proc. lietuvių, pasidarė baisu. Tačiau spėjimai nepasitvirtino.“

Į Neringą gausų būrį užsieniečių atviliojo ne tik Rusijoje siautėję gaisrai. Savo padarė reklama užsienyje ir pasaulio kelionių gido „Lonely Planet“ Kuršių nerijos paplūdimiui skirta antra vieta tarp dešimties geriausių pasaulio paplūdimių. Kaip rodo TIC Nidoje duomenys, šiemet Lietuvos pajūryje padaugėjo prancūzų, italų, ispanų, šveicarų, būta svečių iš Japonijos, Taivano, Indijos.

Tačiau ne tik užsieniečių, bet ir lietuvių Neringoje sulaukta daug. Per posto rinkliavą septynių šių metų mėnesių įplaukos buvo apie 80 tūkst. Lt didesnės nei pernai.

Vis dėlto šią vasarą Neringoje gerokai sumažėjo vokiečių. A.Feser spėja, kad greičiausiai ta karta, kuri važiuodavo ilsėtis į Lietuvos pajūrį, sensta. Be to, atvykti iš Vokietijos į Lietuvos pajūrį – brangoka, nėra tiesioginių skrydžių.

„Krizė jau praėjo, prasideda kilimas aukštyn“, - sako Druskininkuose įsikūrusios „Eglės“ sanatorijos rinkodaros direktorius Edgaras Briedys.

Pasak jo, nors turistų srautai ir pajamos kol kas dar nesugrįžo į tą lygį, kuris buvo iki krizės, tačiau pastebimos augimo tendencijos leidžia tikėtis, kad kita vasara tiek užimtumo, tiek finansiniu atžvilgiu jau bus tokia, kokia buvo prieš užklumpant ekonominei krizei.

Nuo metų pradžios „Eglė“ sulaukė 22 tūkst. klientų. Palyginti su 2009 m., jų - 11 proc. daugiau. Kiek daugiau nei pusė sanatorijos klientų – lietuviai, daugiausia užsieniečių atvyksta iš Vokietijos ir Rusijos.

„Iki prasidedant vasarai buvo jaučiama, kad klientai taupo kaip ir 2009 metais. Labiausiai taupymas pasireiškė tuo, kad lankytojai sanatorijoje užsibūdavo trumpiau. Tačiau atėjus vasarai klientai išlaidavo daugiau, ypač atvykusieji iš Rusijos“, - dėsto E.Briedys.

Pasak jo, „Eglei“ ši vasara, palyginti su praėjusių metų, buvo pelningesnė, o tam daugiausia įtakos turėjo atsigavę klientų srautai.

Druskininkų TIC direktorius Rimantas Palionis pateikė sausio-rugpjūčio mėnesių statistiką. 2008 m. per šį laikotarpį sulaukta 144 tūkst. turistų. 2009 m. sunkmetis parodė savo veidą – turistų sumažėjo 14 proc. - iki 124 tūkst. Šiemet, palyginti su 2009 m., Druskininkus aplankė 10 proc. daugiau – 136 tūkst. - turistų.

Pastebima, kad vasarą Druskininkus aplanko daugiau užsieniečių, o lietuviai, kaip, beje, ir lenkai, į šį kurortą dažniau užsuka savaitgaliais.

Šiais metais lenkų turistų per aštuonis mėnesius sulaukta 20 tūkst. (2008 m. - 18 tūkst., 2009 m. - 14 tūkst.), atvykusiųjų iš Rusijos buvo kiek mažiau – 15 tūkst. Tačiau, palyginti su 2009 m., šiais metais jų sulaukta gerokai daugiau, nes pernai į Druskininkus atvyko 8,5 tūkst., o 2008 m. - 6 tūkst. rusų. Greičiausiai rusus į Druskininkus vilioja gera paslaugų kaina ir kokybe bei tai, kad čia nesudėtinga susikalbėti rusiškai.

„Dažniausiai turistas užsienietis ilgiau užsibūna kurorte, jo negąsdina lietuviams dažnai per brangios paslaugos“, - užsieniečių poilsiautojų privalumus įvardija R.Palionis.

Pačių lietuvių Druskininkuose šiemet apsilankė 11 proc. daugiau nei pernai – 80 tūkst. 2008 m. turistaujančių lietuvių Druskininkuose sulaukta 96 tūkst. Po metų jų buvo 19 proc. mažiau.