Po vasaros kurortų verslininkų veiduose – vilties šypsenos

Bene labiausiai sėkmė lydėjo Druskininkus. Po vangoko pavasario šio kurorto verslininkų lūkesčius vasara viršijo.

Tiesa, džiaugtis neskuba kaimo turizmo sodybų šeimininkai: sunkmetis paskatino juos būti prietaringus, tad jie bijo nuvyti sėkmę.

Druskininkiečių optimizmas išgyventi krizę ir vėl atsigauti šiemet dar labiau sustiprėjo, kai per aštuonis mėnesius čia apsilankė 135,5 tūkstančio poilsiautojų.

Tai – net 17 procentų daugiau nei pernai ir tik 9 tūkstančiais mažiau nei geriausiais 2008 metais.

Pernai rudenį visos sanatorijos ir viešbučiai pradėjo mažinti kainas, kad klientai pajėgtų sumokėti už jų paslaugas ir neišsibėgiotų. Iš jų gauti didesnį pelną verslininkai tikisi ateityje.

Šis kurortas labiausiai pajuto atvykėlių iš užsienio šalių pagausėjimą – 26 procentais, o iš NVS šalių – net 77 procentais.

Pailsėti Druskininkuose maskviečiai gali visą savaitę už tokią pačią sumą, kiek jiems savame mieste kainuotų vos dviejų dienų sveikatinimo paslaugos. Juos taip pat gundo maisto kainos.

Viena maskviečių šeima niekaip negalėjo atsistebėti, kad keturių asmenų pietums jie neišleido šimto eurų – pusketvirto šimto litų.

Druskininkuose padaugėjo ir poilsiaujančių lietuvių – 11 procentų, tačiau sumažėjo jų poilsio trukmė.

Pirmą kartą užsieniečiai aplenkė lietuvius pagal šiame kurorte praleistų dienų skaičių. Taigi kiekvienas užsienietis už paslaugas mūsų šalyje paliko daugiau pinigų.

Užpernai 54 procentai lovadienių teko Lietuvos piliečiams, o šiemet tiek pat – jau svečiams.

„Druskininkų sėkmės formulė – gebėjimas net ir krizės metais kurti naujas sveikatos turizmo paslaugas, kurių kokybė nenusileidžia geriausiems Europos kurortams. O įvairove netgi lenkiame.

Tik reklamos vis dar trūksta, kad apie mus kuo daugiau žmonių sužinotų. Patys verslininkai ir savivaldybė įvairiais būdais to siekiame, nors norėtųsi didesnės valstybės pagalbos. Juk tai labai svarbi šalies eksporto dalis”, – teigė Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė.

Krizės metu buvo atidaryti du nauji sveikatingumo centrai: „Eglė plius” ir „Grand SPA Lietuva”, taip pat naujas procedūrų kompleksas „SPA Vilnius SANA”.

„Liepą ir rugpjūtį pasiekėme visų laikų rekordą, nors dirbame vos šešerius metus. Mūsų centras beveik kasdien buvo pilnutėlis. Norinčiųjų atvykti buvo dar daugiau. Pavasarį ir rudenį pradėjo lankytis skandinavai.

Pastebėjome, kad padaugėjo klientų, kurie daugiau pinigų skiria ne pramogoms, o sveikatos programoms”, – teigė „SPA Vilnius SANA” rinkodaros direktorė Eglė Rukšėnaitė.

Po 3–4 metų pertraukos į Druskininkus grįžta buvę klientai. Dažniausiai tai – pasiturintys žmonės, kurie išmaišė užsienio kurortus ir įsitikino: Druskininkuose gali rasti ne prastesnės kokybės paslaugas sveikatai stiprinti.

Reabilitacijos, ligų profilaktikos procedūras papildo ir aktyvios pramogos, įvairūs kultūros renginiai.

Šių metų rezultatai labiausiai džiugina sanatorijas, kurioms iš 600 tūkstančių lovadienių atiteko 490 tūkstančių. Viešbučiai tik truputį pagerino pernykščius rezultatus.

Skirtingos nuotaikos yra privačiame apgyvendinimo sektoriuje, kurį ir toliau mieliausiai renkasi žydai.

Vilnietė Nomeda į savo šeimos poilsiui prieš trejus metus pirktą butą šiemet pirmą kartą įsileido poilsiautojus ir nenusivylė. Net ne visus prašytojus vasarą galėjo apgyvendinti.

Druskininkų Vilniaus alėjoje dviejų kambarių butą ilgesniam laikui – net iki mėnesio dažniausiai teko išnuomoti Baltarusijos ir Izraelio piliečiams, o lietuviams – nebent savaitgaliui.

„Žydai – kaprizingiausi. Už minimalią kainą jie nori gauti paslaugas kaip prabangiausiame viešbutyje. Mano nuolatiniai svečiai – rusai iš Maskvos ir Sankt Peterburgo. Atvyksta tie patys vasarotojai, jų pažįstami.

O lietuviai, ko gero, mažiausiai derasi dėl kainos”, – pasakojo Nemuno gatvėje individualiame name gyvenanti Rima, išsiverčianti be savo paslaugų viešos reklamos.

Beveik visi druskininkiečių butuose ir namuose apsigyvenę poilsiautojai sanatorijose perka įvairių procedūrų kompleksus, o dalis – ir maistą.

Druskininkų turizmo informacijos centro darbuotoja Ana Kaciun įsitikinusi, kad visą šią vasarą visi kurorto viešbučiai, sanatorijos, nuomojami butai ir namai, netoli įsikūrusios kaimo turizmo sodybos būtų buvusios pilnutėlės, jei NVS šalių piliečiams būtų supaprastintas vizų išdavimas.

„Kiek duota, tiek pakaks. Mes norėjome, kad būtų taip, kaip 2009-ųjų vasarą.

Taip ir nutiko. Gal net geriau – klientų buvo kokiais 5 procentais daugiau nei prieš metus”, – apie ką tik pasibaigusį atostogų pajūryje sezoną kalbėjo visuomeninės organizacijos „Svetingas šeimininkas”, buriančios nakvynės vietų nuomotojus, pirmininkė Irena Švanienė.

Ji įsitikinusi, kad kitais metais, jei orai bus palankūs, poilsiautojų srautas išaugsiantis bent 15 procentų. Žmonės gal atsikvėps ir lengviau leis pinigus vasaros poilsiui.

„Šiemet padėtis buvo palyginti gera, tačiau pajamos – vidutinės. Kelti kainas vargiai galėjome, nes pasiūla Palangoje didesnė už paklausą”, – aiškino I.Švanienė.

Pasak „Svetingo šeimininko” vadovės, taupiausi šiemet buvo lietuviai: jie, kaip ir pernai, griežtai kontroliavo savo išlaidas.

Užsieniečiai rinkosi brangesnį poilsį.

I.Švanienės teigimu, palangiškiai būtų galėję džiaugtis didesniu iš atvykėlių gautu uždarbiu, jei rusams ir baltarusiams nebūtų kilę bėdų dėl vizų.

„Tiesiai šviesiai sakau: šių metų vasara buvo geresnė nei praėjusi”, – drąsiai džiaugėsi Palangos svečių namų „Po kaštonu” vadovė Genutė Šoblickienė.

Verslininkei nestigo klientų, kambariai visą vasarą buvo užimti. G.Šoblickienė, jau patyrusi, kad svečiai tapo taupesni, birželį, kai orai dar nelepino, nurėžė paslaugų kainas 15 proc.

„Geriau gauti šimtą litų nei kambarį laikyti tuščią. Gal ir neišlošiau, tačiau tikrai nepralošiau”, – aiškino moteris.

Birželį kambariai jos svečių namuose kainavo 150–400 litų, liepą ir rugpjūtį – 250–600 litų.

„Jei ne nuolatiniai klientai, vargu ar taip būtų buvę. Tarkim, vienas rusas su šeima pas mus gyveno mėnesį. Tokiems ir nuolaidas taikau”, – aiškino G.Šoblickienė.

Daug su tarptautinėmis viešbučių rezervavimo sistemomis dirbanti verslininkė sakė, kad jau dabar turi užsakymų kitai vasarai. Iš anksto poilsiu pasirūpino užsieniečiai.

Palangos viešbučio „Baltoji vila” šeimininkė Gražina Robačevskienė taip pat džiaugėsi pasibaigusiu sezonu, tačiau santūriau. Vasarą pas ją ilsėjosi norvegai, rusai, amerikiečiai, japonai.

Kai liepos karščiai visus suvijo prie jūros, verslininkė kilstelėjo ir kainas.

Tarkim, standartinis dvivietis kambarys nuo 80 litų už naktį pabrango iki 100–120 litų.

Moteris vylėsi, kad per dvi pastarąsias vasaras trečdaliu susitraukęs lankytojų srautas kitąmet grįš į 2008-ųjų lygį.

To paties tikisi ir Raseinių rajone įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Prie Dubysos” šeimininkas Artūras Grubliauskas.

Tiesa, jis neskubėjo džiaugtis vasara, tačiau, kaip pripažino, ir liūdėti dėl ko nėra.

„Mus gelbėja vanduo. Jeigu ne upė ir ja plaukiantys, o paskui pas mus apsistojantys baidarininkai, nežinia, kaip čia būtų.

Vienas skirtumas nuo praėjusių metų vasaros – daugiau buvo tokių, kurie iš anksto skambino, teiravosi”, – lygino A.Grubliauskas.

Kaimo turizmo verslą plėtojantis vyras tiki, kad kita vasara atneš gausesnį lankytojų srautą.

Tačiau į atėjusį rudenį ir būsimą žiemą jis žvelgia su baime: „Rugsėjo pirmoji – ir viskas. Žmonių nebėra. Jau pernai žiemą poilsiautojų, Kalėdas ar Naujuosius metus švenčiančių svečių smarkiai sumažėjo. Galima sakyti, jie visai išnyko.”

Nekokios buvo ir vasaros darbo dienos. Gausiau svečių suvažiuodavo savaitgaliais.

„Paprastomis dienomis ramiai rūpindavausi sodyba, šienaudavau”, – sakė A.Grubliauskas.

Zarasiškė Birutė Radauskienė pasakojo, kad sėkmė labiau lydėjo dideles kaimo turizmo sodybas – tas, kurios siūlo poilsį gausioms bičiulių grupėms, įvairių pramogų. Jos pačios vadovaujama 12 vietų sodyba šiemet vasarą buvo užpildyta 70 procentų.

„Prieš ketverius metus nuolat būdavo pilna – nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos tuščios vietos nebūtum radęs.

Kainą nuo pernai sumažinome 30 procentų.

Tačiau naujų klientų neatsirado, sulaukiame tiktai nuolatinių”, – ne itin džiugiai kalbėjo B.Radauskienė.

Tačiau moteris viliasi, jog kiti metai bus sėkmingesni.

Tuomet pamažu, kad kaimo turizmo sodybų klientų neištiktų šokas, bus galima grįžti prie dar 2008-aisiais galiojusių didesnių kainų.

Sausio–rugpjūčio mėnesiais Druskininkuose poilsiavo 135,5 tūkstančio žmonių: 79,5 tūkstančio lietuvių ir 56 tūkstančiai užsieniečių.

Pernai per tą patį laiką, palyginti su 2008 metais (144 tūkst.), jų buvo sumažėję 14 procentų, o šiemet padaugėjo 17 procentų.

Atvykusiųjų iš NVS pagausėjo net 77 procentais – daugiausia rusų. Ypač rugpjūčio mėnesį, kai jų apsilankė 3,5 tūkst., o per likusius septynis mėnesius – 11 tūkstančių.

Pirmą kartą užsieniečiai aplenkė lietuvius lovadienių skaičiumi ir sudarė 54 procentus. Lietuviai Druskininkų kurorte vidutiniškai praleido 3,5 dienos, o užsieniečiai – 6 dienas.

Sanatorijose ilgiausia vidutinė buvimo trukmė: 19 parų tenka baltarusiams, 12,5 paros – vokiečiams ir 9 paros – rusams. Lietuviai čia vidutiniškai gyveno 5, o lenkai – 5,4 paros.

Viešbučiuose poilsiautojai vidutiniškai praleido pusantros paros. Čia 48 procentus klientų sudarė lietuviai ir 52 procentus užsieniečiai, iš kurių net 23 procentus – lenkai.

Lietuviai ir lenkai dažniausiai rinkosi trumpalaikį 1,5–2 dienų poilsį.

Palangoje kambarius nuomojantys verslininkai tikino, kad dažni klientai, užuot išlaidavę kavinėje, parduotuvėje pirkdavo produktų ir valgį ruošdavo patys. Tačiau prekybininkai reikšmingo apyvartos augimo nepastebėjo.

Vasaros mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajūryje esančiose „Iki” ir „Ikiuko” parduotuvėse pirkėjų srautas padidėjo 5 proc., o apyvarta išliko tokia pati, kaip ir praėjusiais metais.

„Taip atsitiko todėl, kad perkama buvo tiek pat, tačiau dėl mažesnių kainų pirkėjai už prekes mokėjo mažiau”, – sakė „Iki” atstovas Valdas Lopeta.

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima LT” Palangoje turi dvi parduotuves.

„Apyvartą išlaikėme maždaug tokią pačią kaip praėjusiais metais. Gal ir atrodo, kad vartojimas atsigauna, o žmonės plūsta į parduotuves, bet taip tikrai nėra.

Mes dar tik vejamės praėjusius metus. Bet nepasivijome ir nežinia, ar pasivysime”, – kalbėjo „Maxima LT” atstovė Renata Saulytė.

Pirkėjų srautas parduotuvėse „Maxima” Palangoje šiek tiek padidėjo (apie 0,24 proc.), bet jų vidutinės išlaidos per vieną apsipirkimą sumažėjo keliasdešimčia centų.

„Dažniausiai žmonės pirko tik produktus ar prekes, reikalingas gintis nuo karščių, – vandenį, vaisvandenius, lengvus užkandžius, priemones nuo saulės ir kita. Žodžiu, krepšelis per karščius sumenko”, – neslėpė R.Saulytė.