Valstybės valdomas „Būsto paskolų draudimas” (BPD) nekilnojamojo turto pirkimo vajaus metu buvo itin geidžiamas tarp pirkėjų: neturi pakankamai pinigų paskolai – apsidrausk, ir ją suteiks bet kuris bankas. Net ir draudimo įmokai paskolins.
Dabar atėjo laikas skinti beatodairiško švaistymo vaisius. BPD klientai paprastai – patys rizikingiausi. Normalu, kad jie pirmieji ir tapo nemokūs.
Todėl iš biudžeto tenka krapštyti vis daugiau milijonų ir pervesti juos komerciniams bankams, kuriems už paskolas ir laidavo BPD.
Skylė be dugno
Dar balandžio mėnesį valstybė pervedė BPD 60 mln. litų.
„Viską, ką turime, išmokame bankams”, – įmonės padėtį paprastai įvertino jos vadovė Gitana Griškėnienė.
Užstatyto būsto vertė penktadaliu mažesnė nei įmonės prisiimti įsipareigojimai. O šie gali siekti jau 4 mlrd. litų.
Leisti įmonei bankrutuoti būtų politinė Vyriausybės savižudybė. Bendrovė yra laidavusi už ketvirtį išduotų paskolų (apie 40 tūkst.), dauguma jų – vienintelį būstą turintiems žmonėms, kurie neišgalėjo už jį susimokėti nė pradinės įmokos.
Šiuo metu bendrovę gelbėja skubiai su komerciniais bankais pasiektas susitarimas, kad šie, užuot reikalavę grąžinti nemokių gyventojų paimtas paskolas, tiesiog sutiks, jog BPD pati iki trejų metų mokėtų būsto kredito įmokas. Jas bendrovė tikisi iš nemokių klientų atsiimti vėliau.
Tokios paramos jau paprašė vienas iš dvidešimties BPD apdraustų gyventojų, už juos bankams numatyta išmokėti apie 34 mln. litų.
Tuo tarpu BPD pajamos šiuo metu kelis kartus mažesnės už išlaidas, mat naujų būsto paskolų sudaroma itin mažai.
Teks vėl duoti pinigų
Draudimo bendrovę valdanti Finansų ministerija užtikrino, kad bankroto tikrai nebus.
„Nesitikime, kad šie ar ateinantys metai bendrovei bus pelningi, todėl neatmestina, jog šiuo laikotarpiu gali prireikti papildomų finansinių injekcijų. Bankroto scenarijus nebuvo ir nėra svarstomas”, – sakė ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Eivilė Čipkutė.
Ji optimistiškai kalba, kad įmonę ant kojų po kelerių metų gali pastatyti teikiamos naujos paslaugos, kurios duos didesnes pajamas ir net pelno. Tačiau kokios bus šios paslaugos – nežinia. Jos neva dar tik kuriamos.
Draudimo priežiūros komisijos vadovo Mindaugo Šalčiaus nuomone, šiuo metu BPD turimos lėšos galėtų išsekti maždaug po metų.
Bendrovės dar nelaidoja
Komisija prieš savaitę įspėjo Vyriausybę, kad balandį perduoti milijonai tik padėjo stabilizuoti įmonės padėtį, grėsmė finansiniam stabilumui ateityje ir toliau išlieka.
„Įmonės ateitis priklausys nuo ekonomikos, taip pat nuo to, kiek jos vadovybė su akcininkais sutars dėl veiklos ateityje.
Pati bendrovė tikrai nėra beviltiška. Tikiu, kad jai pavyks suaktyvinti veiklą ir atsitiesti”, – sakė M.Šalčius.
Laiku nemokėjo sustoti
BPD buvo valstybės įkurtas padėti gauti kreditus neturtingiems žmonėms, taip pat būsto rinkai išjudinti. Tačiau įmonė veiklos nesustabdė net būsto rinkai įsiaudrinus.
Valstybės valdoma įmonė tapo komercinių bankų atrama, kad jie galėtų suteikti paskolas rizikingiems klientams.
„Bendrovė buvo įkurta dar tada, kai neegzistavo būsto paskolų rinka, ji buvo vienas postūmių jai plėtotis. Tačiau galbūt nebuvo pasinaudota proga paspausti „stop” mygtuką.
Tuo laikotarpiu prisiimta rizika, žvelgiant iš dabarties pozicijų, atrodo tikrai nemenka”, – kritikos negailėjo M.Šalčius.
Šiuo metu galimoms įmonės išmokoms padengti užstatyto turto nepakaktų. Tačiau BPD atsisakė nurodyti, kokie jos įsipareigojimai. Taip pat nesutiko atskleisti, kiek šiuo metu yra vertinamas jai užstatytas nekilnojamasis turtas.
Skendi nuostoliuose
* BPD nuostolingai dirba nuo 2008 metų pradžios. Iki šių metų liepos nuostoliai jau siekė 12,9 mln. litų.
* Per pirmąjį šių metų pusmetį išmokos siekė 43,6 mln. litų ir buvo 3,5 karto didesnės nei pajamos.