Žinoma, vaikiną būtų galima kaltinti atsakomybės stoka, skeptikai galbūt net įžvelgtų tėvų ir vaiko tarpusavio bendravimo problemų – juk šis pagalbos pirmiausia kreipėsi ne į juos, o į svetimus asmenis, be to, nutylėjo, ką padaręs, bet pokalbis su Alma sukosi ne apie tai.
Moteris piktinosi, kad greitąjį kreditą suteikusi įmonė UAB „SMS Credit.lt“ visiškai nesidomėjo, kam skolina pinigus, o atsakomybę nuo savęs, kai klientas pasirodė nemokus, permetė tretiesiems asmenims, šiuo atveju artimiesiems: „Karolis – studentas, taigi, neturi jokių pajamų. Ir niekam iš įmonės darbuotojų ši informacija nepasirodė reikšminga. Vadinasi, galima teigti, kad visokie sms ir kitokio plauko kreditai paskolą gali suteikti net valkatai. Šiam tereikia tik paprašyti.“
Apie sūnaus skolą Alma buvo informuota laišku, kurį atsiuntė skolų išieškojimu užsiimanti įmonė UAB „Creditum“. Kaip vėliau išsiaiškino, Karolis taip pat buvo gavęs ne vieną raštišką įspėjimą.
Į sūnaus problemą, kuri trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus, Alma su vyru nenumojo ranka, bandė ją išspręsti.
„Žinoma, pirmiausia visi trys susėdome ir rimtai pasikalbėjome. Norėjome išsiaiškinti, kam Karoliui prireikė pinigų, kodėl jis nieko mums nesakė. Pasirodo, sūnus universitete neišlaikė vieno egzamino, užsidirbo skolą. Už egzamino perlaikymą reikėjo susimokėti.
Karolis tvirtino bijojęs mus nuvilti, nenorėjęs jaudinti, manė pats išsikapstysiąs. Gelbėjimosi šiaudu jis pasirinko greitąjį kreditą, bėda ta, jog nepaskaičiavo, kaip gautąją sumą atiduos, tad natūralu, kad vėlavo mokėti įmokas.
Be to, atidžiai neišstudijavo visų sutarties sąlygų. Kita vertus, pastarosios neretai būna taip painiai surašytos, kad nebūdamas finansininku ar teisininku menkai ką jose ir tesuprasi“, - pasakoja moteris.
Nesutiko įtraukti į juoduosius sąrašus
Norėdamas išspręsti finansinius atžalos įsipareigojimus Almos vyras bandė pasikalbėti ir susitarti su kreditą jaunuoliui suteikusia bendrove UAB „SMS Credit.lt“ bei jai atstovaujančia skolų išieškojimo įmone UAB „Creditum“.
„Mes nepuolėme rėkti ir aiškinti, kad atsisakome padengti savo vaiko skolą. Skola yra skola. Karolis kaltas, kad taip nutiko. Iš dalies ir mes galbūt už tai atsakingi, - aiškino moteris. - Labiausiai papiktino protu nesuvokiamo dydžio palūkanos ir delspinigiai.
Pastarieji siekė 1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Vyras dar buvo pasiryžęs derėtis, sakė, kad sumokėsime delspinigių, bet ne tiek daug, kiek priskaičiuota. Deja.“
Kitas dalykas, ko skolų išieškojimo įmonė visiškai nepaisė – tai tėvų prašymas įtraukti Karolį į vadinamuosius juoduosius sąrašus. „Norėjome, kad per artimiausius kelerius metus, kol nesibaigs studijos, sūnus neturėtų jokios galimybės gauti greitąjį kreditą. Iš šio mūsų pageidavimo, švelniai tariant, buvo pasišaipyta. Įmonės atstovė pareiškė, kad tokių dalykų jie nedaro. O galėtų“, - kalbėjo motina.
Ką Alma patartų kitiems panašioje situacijoje atsidūrusiems asmenims? Moteris kategoriška: „Jei žmogui tikrai reikia pinigų ir jis priverstas skolintis, geriau tegu pagalbos ieško pas draugus ar banke. Greitąsias paskolas siūlančios bendrovės turi būti pačios paskutinės galimų išgelbėtojų sąraše. Sutinku, bankas galbūt ir nesuteiks kredito per pusvalandį, bet pasekmės skolinantis iš jo bent jau nebus tokios skaudžios. Iš banko gauta suma per porą mėnesių tikrai neužaugs dvigubai.“
Valdžia reagavo per vėlai
Valdžia pagaliau susiprotėjo įstatymais sudrausminti greitąsias paskolas teikiančių įmonių veiklą. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Vartojimo kredito įstatymo projektui, kuriame numatyta, kad tokių bendrovių priežiūra atitenka Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Kreditų dalytojai privalės tikrinti klientų mokumą, o sutartyje su klientu nurodyti galutinę paskolos kainą ir metinę kredito grąžinimo normą.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, įstatymas ir direktyva, kuria remiantis parengtas įstatymas, numato vartotojo informavimo reikalavimus, prie įstatymo taip pat yra pridedamas priedas – standartinė ir visoje Europoje vienoda informacijos teikimo forma, kurios negalima keisti. Pagal šią formą būtų galima palyginti skirtingų įmonių siūlomas kreditavimo sąlygas, kad vartotojas galėtų geriau susigaudyti ir pasirinkti pigiausią kreditą.
Tokiems Vyriausybės žingsniams, ko gero, pritaria ir ne vienas nukentėjęs nuo minėtų bendrovių. Ypač tie, kurie ant greitųjų paskolų plikledžio paslydo ne patys, o buvo pastūmėti įvairaus plauko sukčių ar dar blogiau – giminaičių.
Bauginanti statistika
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovų, šiemet gauta daugiau nei 110 gyventojų skundų dėl finansinių paslaugų. Žmonės dažniausiai skundėsi, kad negali grąžinti kredito, kad nevykdant įsipareigojimų reikalaujama mokėti milžiniškas baudas ir delspinigius. Skunduose akcentuojama, kad teikdamos kreditus greitųjų paskolų bendrovės nepakankamai išsamiai supažindina su vartojimo sutarties sąlygomis bei vartotojui tenkančiomis prievolėmis, iškilus sunkumams tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Rizikos valdymo sprendimų bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai bankams, kredito unijoms, greitųjų kreditų įmonėms ir kitoms finansų įstaigoms per rugpjūčio mėnesį išaugo daugiau nei 56 mln. litų ir sudaro 1,7 mlrd. litų.
Dažniau ir daugiau skolintis yra linkę vyrai. Jiems atitenka 71 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų sumos, tuo tarpu moterims – tik 29 proc. Vidutinis vieno vyro pradelsto įsiskolinimo dydis siekia 5252 Lt, o moters – 3556 Lt.
Daugiausia pradelstų įsiskolinimų turi 30-34 m. vyrai ir moterys, mažiausiai amžiaus grupės, kurioms priklauso 18-19 metų bei 55 metų ir vyresni gyventojai. Didžiausia dalis visų gyventojų pradelstų įsiskolinimų atitenka 25-36 metų vyrams ir moterims. Iš visų amžiaus grupių pagal pradelstas skolas ryškiai išsiskiria 25-36 metų vyrai, kurių skolos siekia 539 mln. litų.
Vilniečiams atitenka beveik 42 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų, kauniečiams ir klaipėdiečiams – po 15 procentų. Mažiausiai pradelstų skolų ir toliau turi Pagėgių, Lazdijų ir Švenčionių gyventojai.
Rugpjūtį labiausiai prasiskolinusiais miestais pagal gyventojų ir pradelstų įsiskolinimų skaičiaus santykį buvo Šilutė, Šilalė, Akmenė, Kalvarija, Kelmė, o mažiausiai prasiskolinusiais – Trakai, Švenčionys, Lazdijai, Šalčininkai ir Neringa.