Švari energija valdininkams nerūpi

Energetikos ministerija neseniai pristatė Nacionalinę energetikos strategiją. Šį rudenį ją turėtų svarstyti Seimas.

Dešimties metų energetikos ateitį nubrėžę valdininkai atsinaujinantiems ištekliams skiria nedaug dėmesio – tik tiek, kiek reikalauja ES. Iki 2020-ųjų bent 20 proc. elektros turime gaminti iš biomasės, saulės, vėjo arba vandens.

Energetikos strategai mano, kad po 10 metų iš vėjo išgausime 5 kartus daugiau elektros negu dabar – 500 megavatų (MW) per metus. Bet specialistai sako, kad tai pernelyg menki planai.

„Netgi neabejoju, kad elektros bus išgaunama kur kas daugiau. Vėjo energetikos jau nesustabdysi, o atominės elektrinės – praeitis”, – kalbėjo Lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.

Lietuvos mokslininkai apskaičiavo, kad vien jūroje galima išgauti 1 gigavatą per metus.

Pasak S.Paulausko, jau numatytos vietos net 440 vėjo jėgainių Lietuvos vandenyse.

Dabar valstybė už vėjo jėgainėje pagamintą kilovatvalandę (kWh) moka 30 centų. Įprasta elektros kaina rinkoje – 15 centų už kWh.

Daugiausia optimizmo strategijos autoriai parodė vertindami biomasės ateitį. Per 10 metų žadama padidinti elektros gamybą iš biomasės 10 kartų: nuo 26 megavatų pernai iki 224 megavatų 2020 m.

Nepaisant to, biokuro propaguotojai irgi teigia, kad tokios ambicijos – pernelyg menkos.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma” prezidento Remigijaus Lapinsko teigimu, studijos parodė, jog 2020 metais iš biomasės gali būti pagaminta 300 megavatų, o 80 proc. centralizuotos šilumos būtų pagaminama naudojant biomasę.

„Biomasė pasaulyje sudaro du trečdalius visų atsinaujinančių išteklių. Lietuvoje bioatliekų yra užtektinai. Akivaizdu, kad mūsų šaliai atominės elektrinės jau nebereikia. Tai – per brangus ir pavėluotas projektas”, – įsitikinęs R.Lapinskas.

„Kiek? Prognozuoja tik 10 megavatų? Juokinga. Tai rodo visišką valdžios nekompetenciją šiuo klausimu”, – komentavo saulės energijos pradininkas Lietuvoje Edmundas Žilinskas.

Pasak jo, po 10 metų mūsų šalyje bus pagaminta 50–80 megavatų elektros per metus. Mat daugėja susidomėjusių verslininkų, kuriasi įmonės, gaminančios elektrą išgaunančius saulės elementus.

Nepaisant to, Energetikos ministerija mano, jog per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje iš saulės bus pagaminta iki 10 MW elektros, o investicijos sieks 0,2–0,3 mlrd. litų.

Kad paskatintų šį elektros išgavimo būdą, valdžia net nustatė rekordiškai aukštą supirkimo kainą.

Dabar iš saulės išgautą elektros energiją valstybė superka net po 1,62 lito už kWh.

Dauguma Europos valstybių yra nustačiusios mažesnes supirkimo kainas.

Jau ir Energetikos ministerija užsimena, kad supirkimo kainą reikėtų mažinti.

„Išgavimo būdas pinga, tai ir supirkimo kaina turi mažėti.

Tai natūralu. Tačiau ne tik dėl to šis elektros gamybos būdas turi ateitį. Paprasčiausiai mažėja trukdžių įrengti fotomodulių parkus”, – įsitikinęs bendrovės „Saulės energija” vadovas E.Žilinskas.

Tuo tarpu galimybėmis plėsti elektrines prie upių, regis, tebetiki tiktai jas valdantys verslininkai.

Mat hidroenergetikos plėtra Lietuvoje iš esmės yra sustabdyta. Todėl ir Energetikos ministerija prognozuoja tik simbolinį elektros išgavimo iš vandens augimą.

Nacionalinėje energetikos strategijoje 2020 metais planuojama šalies upėse išgauti 141 megavatą. Praėjusiais metais išgauta 116 megavatų.

„Net ir toks požiūris pernelyg optimistinis. Hidroenergetika Lietuvoje sustojo žaliųjų dėka”, – tvirtino Lietuvos hidroenergetikų asociacijos tarybos pirmininkas Petras Punys.

Dabar uždrausta statyti hidroelektrines 170 Lietuvos upių. Likusiose išgauti elektrą iš esmės neįmanoma arba neefektyvu.

Už hidroelektrinėse pagamintą ir į tinklus patiektą elektrą mokama 26 centai – mažiau nei už vėjo ar saulės. Dabar Lietuvoje veikia 82 hidroelektrinės.

Hidroenergija 116 MW 141 MW 0,3–0,4

Vėjo energija 98 MW 500 MW 1–1,4

Biomasė 26 MW 224 MW 1–1,4

Saulės energija – 10 MW 0,2–0,3

Šaltinis: Nacionalinė energetikos strategija

Nors daugelyje Vakarų valstybių saulės jėgainių statyba skatinama, Čekijos vyriausybė prieš dvi savaites priėmė visiškai priešingą nutarimą nuo kitų metų ją riboti. Motyvas – neva noras apsaugoti visuomenę nuo staigaus elektros energijos kainų šuolio.

Prieš 5 metus priimdami įstatymą dėl paramos ekologiškos energijos gamintojams politikai neapgalvotai nustatė aukščiausias ES tokios energijos supirkimo kainas – mažoms saulės elektrinėms mokama net iki 12,25 Čekijos kronos (1,72 lito) už kWh.

Tai sudomino turtingus užsienio investuotojus – jie skubiai pristatė tiek saulės jėgainių, kad pirkti pagamintą energiją šaliai tapo nuostolinga, o gyventojai ėmė piktintis dėl didėjančių mokesčių.

Vien pernai Čekijoje iškilo 1800 megavatų galios saulės jėgainių. Premjeras išsigando visuomenės protestų dėl ketinimo kitąmet 22 procentais kelti elektros energijos kainą. Mat pagal įstatymą išlaidas perkant brangią ekologišką energiją prisiima ne valstybė, o visi elektros vartotojai.

Tačiau tokiems vyriausybės sprendimams priešinasi tiek patys verslininkai, tiek juos kreditavę bankai. Svarbi gali būti ir valstybinio energetikos koncerno ČEZ pozicija. Įmonė siekia iki metų pabaigos užbaigti didžiausią Vidurio Europoje ir ketvirtą pagal dydį pasaulyje Milovicės saulės jėgainę.