Vandens gamintojai išaugo senus marškinėlius

Tačiau Rusija dabar - sunkiausiai mineralinio vandens eksportuotojams duris atverianti rinka.

Siūlo tiktai „Vytautą“ „Sunkoka būtų geresnę poziciją išsikovoti ne tik Rusijoje, bet ir Lenkijoje. Norint jose užimti didesnę mineralinio (ne stalo) vandens rinkos dalį, reikėtų ir daug našesnės įrangos“, - sakė V.Lukoševičius.

Lenkijos rinka apskritai įnoringa geriamojo vandens eksportuotojams. Anot V.Lukoševičiaus, kaimynėje šalyje sistema - kitokia: joje daug smulkių prekybos įmonių. Tai apsunkina tiekimą. Be to, joje itin didelė vadinamojo stalo vandens išpilstytojų konkurencija. „Pagrindinis produktas užsienio rinkose yra mineralinis vanduo„Vytautas“. Jame yra ypač daug ir unikalių mineralų.

Kito mineralinio vandens dažnai net nesiūlome. Jie skonio savybėmis mažai skirtųsi nuo vietinių, todėl investicija į rinkodarą neatsipirktų“, - sakė bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko“ komercijos direktorius Robertas Šnaras.

Šiuo metu bendrovė daugiausia natūralaus mineralinio vandens eksportuoja į kaimynines valstybes: Latviją, Estiją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją.

Kipras, Dominikos Respublika - tai egzotiškiausios šalys, kurias yra pasiekusios mineralinio vandens siuntos. Tačiau jos kur kas dažniau keliauja į Airiją, Jungtinę Karalystę, JAV.

Eksportas tampa vis svarbesnis įmonės veikloje. Per aštuonis šių metų mėnesius jo prekyba, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų periodu, išaugo 3,5 karto.

Bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko“ mineralinį vandenį šiuo metu ima iš šešių įvairaus gylio gręžinių. Iš kiekvieno jų trykšta skirtingos mineralų koncentracijos vanduo.

Bendrovė išpilsto trijų rūšių - „Vytauto“, „Birutės“ ir „Akvilės“ natūralų mineralinį vandenį.

Dar keli produktai, ženklinami prekės ženklais „BMV“, „Verdenė“,„Vivat“, „Park 25“, „Euro“, priklauso stalo vandens kategorijai. Jie gaminami mineralinį vandenį skiedžiant geriamuoju gręžinio vandeniu iki tam tikros mineralinių medžiagų koncentracijos.

Birštone trykštantis mineralinis vanduo į butelius buvo pradėtas pilstyti 1924 metais. Pastatas, kuriame buvo sumontuota pirmoji pilstymo įranga, Birštone iškilo 1964-aisiais.

Nors pilstymo įranga buvo atnaujinta 2002 ir 2007-aisiais, jos pajėgumų, išsiplėtus eksporto rinkoms ir padidėjus pardavimui Lietuvoje, nepakanka. „Pagal paramos kryptį „Lyderis LT“ prašėme apie 7,2 mln. litų ES įrangai atnaujinti. Projektas pripažintas tinkamu finansuoti, tik dėl lėšų stygiaus jis kol kas atsarginiame sąraše“, - kalbėjo V.Lukoševičius.

Tačiau įmonės vadovas sakė neišsižadąs plėtros planų: dalį įrangos vis tiek planuojama atnaujinti savo jėgomis. Alternatyva tam būtų didesni sandėliai, skirti produktų atsargoms sukaupti. Tačiau tuomet labai išaugtų sandėliavimo išlaidos. „Laikomės nuostatos, kad reikia našesnių įrenginių. Be to, rinka diktuoja savo poreikius.

Reikėtų sukurti ir naujų produktų, kurie būtų gaminami naudojant mineralinį vandenį. Pats laikas būtų atnaujinti ir dabartinių pakuotes“, - sakė V.Lukoševičius.

Pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“ bendrovei„Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko“ skirta apie 412 tūkst. litų ES paramos. Bendra projekto vertė sudaro apie 600 tūkst. litų.

Ši parama skirta įgyvendinti trejų metų darbuotojų - ir vadovų, ir specialistų - mokymo programai. „Įmonė, siekdama išlaikyti turimas pozicijas rinkoje, siūlys naujų, kokybiškų produktų, tam reiks ne tik modernios įrangos, bet ir kvalifikuotos darbo jėgos“, - sakė bendrovės komercijos direktorius Robertas Šnaras.

Programa buvo pradėta įgyvendinti pernai. Mokslus darbuotojams teko pradėti nuo to, kas svarbiausia jų kvalifikacijai: anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo.

Įmonės specialistai technologai buvo mokomi rizikos, kylančios gamybos procese, valdymo ypatybių.

Administracijos darbuotojai mokėsi kasdienėje įmonės veikloje būtinų strateginių dalykų: derybų meno, kaip paskirstyti darbus komandoje, kaip valdyti procesus tarp pavaldinių ir vadovų.

Pasak R.Šnaro, natūralaus mineralinio vandens gavyba ir išpilstymas nuolat saistomi tam tikrų įsipareigojimų. Pagal ES direktyvą, iš šaltinio trykštantį vandenį natūraliu mineraliniu vandeniu gali pripažinti tik tam tikra valstybės institucija, dvejus metus stebinti jo cheminę sudėtį. „Pradėjus eksploatuoti gręžinį, mineralinių medžiagų koncentracija vandenyje yra nuolat tikrinama, stebima, ar ji atitinka reikalavimus. Viso to išvengia stalo vandens gamintojai“, - kalbėjo R.Šnaras.

Natūralus mineralinis vanduo pilstomas į 0,5, 1 arba 1,5 litro plastikinius butelius. Jų PET ruošiniai perkami iš Lietuvoje esančios jų gamybos įmonės ir čia pat, pilstymo ceche, išpučiami tam skirta mašina.

Per valandą nuo konvejerių nusileidžia apie 6 tūkst. pilnų 1,5 litro talpos butelių. Vasarą, padidėjus poreikiui, įmonėje darbas nestabdomas visą parą - dirbama trimis pamainomis. „Būta dienų, kai per parą nuo konvejerių į krovininius automobilius buvo sukrauta apie 150 tūkst. butelių, tačiau ir to vartotojams buvo per maža. Mineralinio vandens stygių labiausiai pajuto eksporto rinkos“, - sakė R.Šnaras.

Šiuo metu bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko“ produkcija užima beveik 20 proc. vietos rinkos. Daugiausia - apie 14-15 proc. sudaro „Vytauto“ pardavimas.

Pasak V.Lukoševičiaus, Lietuvoje per metus kiekvienam gyventojai tenka iki 50 litrų į butelius išpilstyto mineralinio vandens. Iš jų maždaug penktadalį sudaro „Birštono mineralinių vandenų“ ir Ko“ produktai. „Kiekvienam Lietuvos gyventojui per metus pripilame maždaug po 7 butelius mineralinio vandens“, - apskaičiavo įmonės direktorius.