Rugsėjį 6 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 56 - kad pablogėjo, 38 proc. gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (rugpjūtį - atitinkamai 4,61 ir 35 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 13 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 32 proc. - manė, kad finansinė padėtis pablogės (rugpjūtį - atitinkamai 13 ir 31 proc.). 51 proc. gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 67 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 6 proc. - kad pagerėjo, 26 proc. atsakė, kad padėtis nepasikeitė (rugpjūtį - atitinkamai 70, 6 ir 22 proc.).
Rugsėjį 21 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 37 proc. prognozavo pablogėjimą, 39 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūtį - atitinkamai 19, 35 ir 42 proc.).
Rugsėjį 13 proc. gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėnesių, 59 proc. - prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 17 proc. - reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (rugpjūtį - atitinkamai 12, 62 ir 18 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 25, kaime - minus 28. Palyginti su rugpjūčiu, kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė pesimistiškesnės galimybės bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių prognozės. Šiek tiek pesimistiškesnės buvo ir šalies ekonominės bei namų ūkio finansinės padėties prognozės.
Mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė: šiek tiek padidėjusį pesimizmą, prognozuojant savo namų ūkio finansinės padėties pokyčius bei tikimybę bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, atsvėrė optimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo per artimiausius 12 mėnesių prognozės.
Per metus, palyginti su 2009 m. rugsėju, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 14 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 86 iki 59 proc., tačiau padaugėjo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius išliks nepakitęs.
Prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus mažėjimą padaugėjo nuo 3 iki 13 procentų. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 52 iki 36 proc., prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties blogėjimą - nuo 44 iki 32 procentų. Gyventojų nuomonė apie namų ūkio galimybę bent kiek sutaupyti artimiausiais 12 mėnesių per metus pasikeitė nežymiai.