Bendrasis paskolų portfelis, kiek nusekęs vasaros pradžioje,
rugpjūtį padidėjo 173,8 mln. litų, ir siekė 58,9 milijardo. Paskolų
portfelio svyravimuose kol kas nematyti aiškios tendencijos, todėl
ir rimtesnių išvadų daryti nevertėtų.
Indėlių suma per mėnesį išaugo net 454,1 mln. litų, o portfelio
vertė pasiekė 43,5 mlrd. litų.
Tačiau indėlių portfelį pūtė labai
sparčiai augančios įmonių sąskaitos - einamosiose juridinių asmenų
sąskaitose per mėnesį atsirado 357,6 mln. litų daugiau nei buvo.
Tai liudija apie gerėjančius įmonių rodiklius ir mažėjančias
apyvartinių lėšų stygiaus problemas.
S.Kropas nesistebi, kad rugpjūtį gyventojų sąskaitos po truputį seko, tai būdinga visam vasaros laikotarpiui.
„Tačiau toks
elgesys racionalus, nes prasidėjus finansų krizei dauguma žmonių
taupymui skirtus pinigus nukreipė į, jų manymu, saugiausią įrankį -
indėlius. Viena vertus, tai rodo pasitikėjimą bankais, kita vertus,
sparčiai auganti indėlių pasiūla turėjo įtakos indėlių palūkanoms,
kurios tolydžio mažėjo.
Be to, pradėjus rastis daugiau laisvų lėšų
ir pagerėjus lūkesčiams, atsirado poreikis ieškoti alternatyvių
investavimo instrumentų ar tiesiog išleisti dalį santaupų
vartojimui. Matyt, tai šiuo metu ir vyksta“, - sako S.Kropas.