Anot „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininko Daliaus Trumpos, spalio mėnesiui pieno perdirbėjai sudarė sutartis su žemdirbiais. Palyginti su rugsėju, pieno supirkimo kainos kyla 8-10 proc. „Tai atsilieps galutinei kainai“, - sakė D.Trumpa.
„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius prognozuoja, kad spalį numatomas pieno produktų brangimas – šiais metais nepaskutinis. „Vertinant pieno paklausą Lenkijoje ir Latvijoje, ūkininkai mus gali dar priversti pakelti kainas“, - aiškino „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius.
Andrejus Stančikas, Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, patvirtina, kad su pieno perdirbėjais sudarytose sutartyse dėl pieno supirkimo numatytos didesnės kainos. „Žiemai artėjant ir mažėjant žaliavos, norėdamos ja apsirūpinti, gamyklos didina žaliavinio pieno kainas. Be to, lietuvišku pienu domisi Latvija, Estija, Lenkija, netgi Baltarusija. Tai dar viena priežastis, dėl ko, nenorėdami prarasti pieno tiekėjų, perdirbėjai kelia kainas“, - lrytas.lt kalbėjo A.Stančikas.
Pasak jo, bazinė pieno supirkimo kaina stambiesiems tiekėjams šiandien siekia 80-90 ct už litrą. Pašnekovas svarsto, kad dideliais kiekiais ir itin geros kokybės pieną pristatančioms įmonėms galbūt sumokama ir 1,10 Lt. Tuo metu dėl pieno pardavimo derantis su Baltarusija kalbama apie tokias pieno kainas, „kurių šiandien Lietuvoje nėra“. Vis dėlto pieno eksportą į šią šalį kol kas stabdo baimė, nes Baltarusija, anot A.Stančiko, specifinė valstybė.
Pieno supirkėjai kitose užsienio valstybėse mūsų pieno gamintojams siūlo panašiai 1 euro centu didesnes kainas nei pieno perdirbėjai Lietuvoje.
Priekaištauja dėl 21 proc. PVM
Pieno perdirbėjai meta akmenį ir į valstybės daržą. Pasak jų, kai daugelyje Europos Sąjungos šalių pieno produktams taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis, Lietuvoje jis – vienas didžiausių ES – 21 proc. „Tai didelė našta mūsų vartotojui. Vyriausybė turėtų peržiūrėti taikomo PVM dydį“, - įsitikinęs L.Sasnauskas.
Anot jo, pieno perdirbimo įmonės visus metus finansavo pelno nenešančią vidaus rinką iš savo rezervų, kuriuos jau išnaudojo. „Mus spaudžia konkurencija, mūsų pelno maržos nudrožtos iki panagių“, - tikino „Pieno žvaigždžių“ vykdantysis direktorius.
Pelnas – tik iš užsienio
Pieno perdirbėjai aiškina, kad dirbdami vidaus rinkoje jie jokios naudos nepeša - pelną užsidirba tik užsienyje. „Jei šiais metais vidaus rinkoje turėsime nulį, gersime šampaną. Pirmas metų ketvirtis buvo žiaurus. Antrasis – kiek geresnis. Tačiau šiais metais įmonė dirbs pelningai. Uždirbsime iš eksporto“, - kalbėjo G.Bertašius, „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius.
„Kai atsigavo eksporto rinkos, didelę iš eksporto gauto pelno dalį atidavėme vietinei rinkai. Šias metais didėsiančio pelningumo nesitikime. Jis prognozuojamas 1-2 proc. Šiai dienai iš vidaus rinkos turime 860 tūkst. Lt nuostolį“, - aiškino D.Trumpa.
Nuostolių neturėtų skaičiuoti ir „Pieno žvaigždės“. Tačiau pelną ir šiai pieno perdirbimo įmonei, anot L.Sasnausko, neš tik užsienio rinkos.
Šoktelėjo žaliavinio pieno kaina
Kaip teigia L.Sasnauskas, „Pieno žvaigždžių“ vykdantysis direktorius, pieno produktų kainos kyla ir dėl to, kad metus laikosi drastiškai – 50 proc. - pakilusi pieno supirkimo kaina. Būtent ji, perdirbėjų teigimu, sudaro 60 proc. vartotojams pateikiamo pieno savikainos.
Pieno perdirbėjų teigimu, per devynis šių metų mėnesius Lietuvos ūkininkams už supirktą žaliavinį pieną sumokėta 240 mln. Lt daugiau nei prieš metus. Ūkininkams mokėta iš pajamų eksporto rinkose bei perdirbimo įmonių rezervų.