UAB buvo neteisingai apskaitomos pajamos ir pridėtinės vertės mokestis, nedeklaruojami visi pardavimai. Kadangi pirkėjai už automobilius dažniausiai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, nurodyti keletą kartų mažesnes pardavimo kainas nei realiai sumokėta, buvo nesudėtinga. Pavyzdžiui, automobilio „Lexus LS460“ pardavimo dokumentuose nurodyta 16 tūkst. Lt kaina, bet savo paaiškinime jį įsigijęs asmuo rašo, kad sumokėjo beveik 10 kartų daugiau. Atlikus patikrinimą bendrovei priskaičiuota beveik 150 tūkst. Lt mokesčių, delspinigių bei baudų.
Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kad šiuo atveju dėl įvairių apskaitos taisyklių pažeidimų nukenčia ne tik valstybės biudžetas, iš kurio skiriamos lėšos šalies gyventojų reikmėms tenkinti, bet ir patys automobilių pirkėjai, sutikę pirkimo dokumentuose nurodyti ne realią, bet gerokai mažesnę įsigijimo kainą. Naujasis savininkas, nusprendęs parduoti automobilį rinkos kaina, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo. Tuo tarpu įsigijimo dokumente nurodžius faktiškai sumokėtą sumą, pajamų mokesčio mokėti nereikėtų, kadangi dažniausiai automobilis būna parduodamas pigiau negu perkamas.
Per pustrečių metų dėl automobilių prekybos Kauno AVMI atliko 30 tikrinimų. Mokesčių administratoriaus dėmesio sulaukė ne tik bendrovės (jų tikrinta daugiausiai), bet ir individualiosios įmonės bei fiziniai asmenys. Per šį laikotarpį už įvairius mokesčių įstatymų pažeidimus (dažniausiai nedeklaruojama dalis iš automobilių pardavimų gautų pajamų) priskaičiuota apie 3 mln. mokesčių.