Darbdaviai pirmąjį rudens mėnesį užregistravo 20,3 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yra 5,9 proc. daugiau nei rugpjūtį. Labiausiai daugėjo terminuotų darbo pasiūlymų. Paklausūs buvo pardavėjai, dažytojai, virėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, pardavimo vadybininkai, siuvėjai, statybininkai dailidės, staliai.
Jau antras mėnuo, po beveik 2 metų pertraukos, darbo vietų užregistruojama daugiau nei bedarbių. Rugsėjį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi ir buvo įregistruota bedarbiais 18,5 tūkst. asmenų.
Rugsėjį padėta įsidarbinti 21,1 tūkst. žmonių, iš jų 14,9 tūkst. - pagal neterminuotas sutartis. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 3,9 tūkst. asmenų - 20,5 proc. daugiau nei rugpjūtį. 1,2 tūkst. savarankišką veiklą pradėjusiųjų asmenų buvo kompensuotos su verslo liudijimo įsigijimu susijusios išlaidos.
Registruotas nedarbas pirmąjį rudens mėnesį mažėjo 52 iš 60 šalies savivaldybių. Kitose nežymiai augo arba nekito. Tik Palangoje ir Neringoje, pasibaigus kurortiniam sezonui, fiksuotas ryškus nedarbo augimas, atitinkamai 2,2 ir 1,1 proc. punkto. Registruotas nedarbas mažėjo didžiuosiuose šalies miestuose: Šiauliuose - 0,9 proc. punkto, Vilniuje - 0,7 proc. punkto, Kaune ir Panevėžyje - po 0,4 proc. punkto, Klaipėdoje - 0,3 proc. punkto.
Spalio 1 d. didžiausias nedarbas buvo registruotas Mažeikų (20,0 proc.), Ignalinos ir Šalčininkų (po 19,6 proc.) bei Vilniaus r. (19,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių buvo tarp Neringos (5,1 proc.), Birštono (9,9 proc.), Pakruojo r. (10,6 proc.) ir Elektrėnų (11,1 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.
Iš didžiųjų miestų daugiausiai bedarbių yra Panevėžyje (16,0 proc.), mažiausiai - Šiauliuose (11,7 proc.).